Pateikti sausio, 2011 mėn. įrašai.


Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Egoizmo vystymasis

Klausimas: Jūs minėjote, kad socialiniai interneto tinklai atitinka gamtos dėsnių vystymąsi. Iš tikrųjų „Facebook“ turi tiesiog fenomenalią sėkmę – pusė milijardo vartotojų! Virtualus ryšys tampa būtinu atributu šiuolaikiniame gyvenime. Kodėl žmogui taip patinka būtent virtualus ryšys, kas jame yra ypatingo?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai noras gauti malonumą, pripildyti save, pajausti kažką naujo, suprasti, išgirsti. Matome, kad šiuolaikinė televizija – tai tūkstančiai kanalų, o jei užeisime į internetą, tai ten apskritai yra viskas, ko tik panorėsi – begalinis informacijos kiekis. Ir visa tai išplaukia iš mūsų noro mėgautis. Jei šis noras gali būti pripildytas – tai gerai. Bet jei mes negalime jo užpildyti, tai vystome interneto tinklą tokia kryptimi, kad gautume vis daugiau ir daugiau pripildymo. Kol po truputį susivokiame, kas kam, ir tada viskas, kas netinka mūsų egoizmui, mūsų noro vystymuisi – po truputį praranda populiarumą ir atkrenta. Ir pats egoizmas mato, kad jam naudinga susijungti su kitais. Nors kelias dar ilgas, bet pamažu žmonės ir visos šalys, kurios kažkada nesutarė viena su kita, šiandien pradeda suprasti, kad nėra kito pasirinkimo. Mes negalime amžinai gyventi nesantaikoje – nelauksime gi, kol sunaikinsime vienas kitą. Ir sutinkame, kad mums geriau nustatyti kažkokius ryšius ir kalbėtis. Taip gyvenimas moko mus susijungti. „Facebook“ – tai labai naudingas reiškinys. Juo naudojasi kiekvienas žmogus pasaulyje, kuris nori būti matomas – pradedant prezidentu ir baigiant kiemsargiu. (Pavyzdžiui, JAV prezidentas B. Obama turi 17 milijonų draugų „Facebook“). Ir tai prieinama kiekvienam. Tai gerai, nes šis reiškinys tam tikru mastu patenkina reikalavimą pasiekti vidinį ryšį. Ir manau, kad iš to išmoksime, kaip mums užmegzti dar gilesnį vidinį ryšį, kuris pakeistų fizinį, materialųjį.

Iš 2011 m. sausio 20 d. televizijos laidos „Klausk kabalisto“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meskite šalin savo ramentus!

Atėjo laikas veikti

Komentarų nėra

Melstis, kad keistumeisi

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kuo malda kabaloje skiriasi nuo religinės maldos?
Atsakymas: Kabala iš principo skiriasi nuo visų kitų metodikų, ir išvis nuo visko, kas yra mūsų pasaulyje. Sakant paprastai, ji – tai viena, o visa kita – kita.
Koks yra skirtumas? Skirtumas tas, kad kabala pagrįsta paties žmogaus pasikeitimu. Ne ko nors, esančio mano išorėje, ne supančios gamtos keitimu, ne kokio nors „dievulio“ pozicijos mano atžvilgiu pagerinimu, ne kitų žmonių pozicijos pakeitimu. Aš neprašau, kad Jis pagerintų mano sveikatą, mano lemtį, – nieko panašaus. Aš prašau, kad jis pakeistų mano egoizmą – tik tiek!
Visa kabalistinė metodika pagrįsta tuo, kad žmogus pakeistų save. Visos kitos metodikos bei religijos pagrįstos tuo, kad Kūrėjas pasikeistų žmogaus atžvilgiu: prašau Jo, kad būtų gailestingesnis, geresnis, ieškau Jo palankumo.  Kabaloje šito nėra. Aš Kūrėjo atžvilgiu – kaip besikeičiantis žmogus, esantis Absoliute. Ir šis Absoliutas negali keistis. Jeigu Kūrėjas – pirminė priežastis, visko pradžia, jeigu Jis absoliučiai geras, absoliutus, amžinas, tobulas, tai Jis negali keistis. Keičiasi tik tai, kas netobula. Jis keistis negali. Todėl visi pasikeitimai vyksta tiktai žmoguje. Kitaip sakant, aš pagal savo jėgas, būsenas ir vidines savybes jaučiu didesnį ar mažesnį komfortą. Bet būtent aš, nes aš galiu keistis. Kūrėjas niekada nesikeičia, Jis – pastovi visuotina gamtos Jėga. Vadinasi, visos maldos, apie kurias kalba kabala, yra žmogaus prašymas pasikeisti. Į ką gi jis kreipiasi? Į sieną? Jeigu Kūrėjas pastovus, jeigu Jis amžinas, tobulas, tai Jis niekaip į tave nereaguoja. Bet tu, kreipdamasis į Jį, tampi kitoks ir sulauki kitokios reakcijos, nes tuo padidini savo jautrumą. Tu esi vis tame pačiame „Kūrėju“ vadinamame pastoviame lauke, tave veikia ta pati pastovi Jėga. Bet tu meldiesi, norėdamas pasikeisti, ir tada šis laukas veikia tave intensyviau. Štai tai ir vadinama malda.
Žodis „melstis“ hebrajų kalboje reiškia savęs teisimą. „Melstis“ – vadinasi – teisti save, vertinti save. Tai nėra kreipimasis į ką nors pasigailėjimo ar palaiminimo. Ne, tai naujas savęs įvertinimas. Štai kas yra malda. Todėl, nors ir religija naudoja tą patį žodį, kabaloje jis, kaip ir visa kita, turi visiškai priešingą reikšmę.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis

Gyventi dviejuose nesusikertančiuose pasauliuose

Ne vien norėti

Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (4)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

7 pamoka. Visas pasaulis – viena šeima

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Draugų susitikimas, 11-01-30

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (3)

Kabala ir kiti mokslai, Pamokos

5 pamoka. Kabala – visuomeninis mokslas

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

6 pamoka. Sėkmės sąlyga – teisinga aplinka

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011. Draugų susirinkimas. 11-01-28

Kongresai, įvykiai

Draugų susirinkimas

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (2)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

3 pamoka. Kabalos mokslo pagrindai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

4 pamoka. Dvasinio darbo pagrindai

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (1)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

1 pamoka

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

2 pamoka. Žmogus ir Gamtos dėsniai

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Ką vadinsime žmogumi?

Dvasinis darbas, Viena siela

Klausimas: Kas būdinga  žmogaus vystymosi lygmeniui, o kas – gyvūninio? Ar yra skirtumas, kuriame regione gyvena žmogus?
Atsakymas: Tai nesusiję su jokiais žemės parametrais. Bet kuriame žmoguje yra negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogiškoji gamta. Ir kiekvienas turės pasiekti tobulą būseną.
Svarbiausia – pastangos siekiant šios būsenos, nors ji visiškai nepriklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Egzistuoja pradinės savo būsenos visų sielų rinkinys, pirminis informacijos įrašas, kuris  kabaloje vadinama  „rešimot“. Ir kiekvienas iš mūsų šioje sielų hierarchijoje turi savo vietą.
Kai ateina laikas ir kažkuris taškas globaliame mechanizme turi pradėti vystytis, šiame taške esantis žmogus pajunta tam tikrą spaudimą ir tai stumia jį pirmyn.
Nuo žmogaus tada priklauso tik pokyčio greitis ir forma: arba gerai ir greitai, arba lėtai ir blogai. Daugiau nieko.
Bet kuriame regione yra žmonių, kurie jau pasirinko dvasingumo kelią ir yra pažengę į priekį. Ir tai nepriklauso nuo to, kur ir kaip gyvena žmogus.
Kol kas mažiausiai tokių rasime Europoje. O Rusijoje ir Pietų Amerikoje –daugiausia.
Bet iš esmės jų yra visur. Kinijoje, Irane, Japonijoje, Afrikoje, Australijoje – visur yra mūsų draugų, priklausančių visiškai skirtingoms rasėms, tautoms ir socialiniams sluoksniams. Ir mes negalime pasakyti: kas iš jų, kaip ir kada pradės siekti dvasinio kelio. Tai visiškai nenuspėjama. Mes nežinome, kokia tvarka vystosi kiekviena bendros sielos dalis.
Juk ir embrionas motinos įsčiose vystosi tam tikra seka. Taip ir bendros pasaulio sielos dalys, visi mes, vystomės tam tikra tvarka. Pagal bendros sielos atvaizdą vystosi ir kiekviena atskira siela.
Klausimas: Ar galima pasakyti, kad, jei žmogui iškilo klausimas apie gyvenimo prasmę, vadinasi, jame atsirado taškas širdyje, ir jis jau pasiekė „žmogaus“ lygmenį?
Atsakymas: Taip. Jeigu žmoguje nubudo taškas širdyje ir jis pradeda klausti apie gyvenimo prasmę, – tai jau  „žmogaus“ lygmuo.
Bet šioje stadijoje jis gali užsikonservuoti ilgiems metams. Jeigu toks žmogus neatsidurs grupėje, šalia autentiškų šaltinių, arti mokytojo, jis beveik nieko negalės padaryti. Deja, tokių žmonių yra. Ir man liūdna juos matyti. Jie buvo su mumis, o paskui atsitraukė – ir įšaldė save. Aš laukiu jų grįžtant kuo greičiau.

Iš 2011 m. sausio 14 d. pamokos pagal knygos „Zohar“ pratarmę

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sutikti su Kūrėjo valdymu?

Dvasinė lygybė

Piramidė

Komentarų nėra

Žingsniai į nežinomybę

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl Šviesa taip lėtai veikia mus? Ką dar turime daryti?
Atsakymas: Mes judame pirmyn labai dideliais ir plačiais žingsniais. Bet neįmanoma išmatuoti, kiek mums dar liko, idant pakeistume savo santykį iš „siurbimo“ į vidų į davimą, kad pritrauktume tą jėgą, kuri sujungs „dantratukus“ − mūsų sielas, ir šiame tarpusavio ryšyje mes pajausime Aukštesnįjį pasaulį.
Nei aš, nei kas kitas pasaulyje, įskaitant visus praėjusių kartų kabalistus, niekada nebuvo susidūrę su tokia būsena, kokią patiriame šiandien. Niekada į Galutinį Išsitaisymą nesiveržė tokia didelė žmonių grupė, nes tarp jų nėra ryšio, Kūrėjas dar neatsiskleidė jiems. Kadangi tokio pavyzdžio nėra, aš negaliu pasakyti, kaip tai vyks.
Juk kabalos moksle viskas kaip gamtoje: jeigu kažkas neatskleista, tu nežinai, kaip tai pasireiškia. Tikras mokslininkas pasakys, kad jo nuomone tai turėtų vykti taip ir taip, bet jeigu jis žengia pirmyn – tai įžengia į nežinią.
Yra mokslininkų, kurie dešimtis metų tiria kokį nors reiškinį ir yra įsitikinę, kad būtent taip viskas ir vyksta, ir staiga vieną dieną pareiškia: „Ne, mes klydome“, ir viską pradeda iš pradžių.
Tas pats pasakytina ir apie kabalos mokslą. Tai mokslas! Mes patys turime atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, o ne laukti iš ten telegramos, trumposios žinutės ar dar ko nors.
Kas buvo atskleista iki šiol, atsiskleidė kiekvieno kabalisto asmeniniuose, individualiuose kelim/savybėse. O dabar mes turime atskleisti Aukštesnįjį pasaulį šitame milžiniškame bendrame nore – visiems susijungus. Ir tai įvyks pirmą kartą!
Galbūt ne visi 7 milijardai žmonių susivienys, tačiau tai bus šimtai tūkstančių ar net milijonų.
Kitaip tariant, siekis atskleisti dvasinį pasaulį iš individualaus virto visuotiniu. Tai niekada anksčiau nebuvo įgyvendinta, ir todėl neįmanoma pasakyti, kada tai įvyks. Bet mes judame labai sparčiai!

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. paskaitos per Vienybės dieną

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant naujojo pasaulio slenksčio

Malda prieš meldžiantis

Su Kūrėju nepasiginčysi

Komentarų nėra

Kur nukreipsime mums duotą jėgą?

Krizė, globalizacija

Pasaulį griauname savo požiūriu į jį. Kiekvieną dieną tik užrašinėjame, kiek dar augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje išnyko.
Prarasdamas savo formų įvairovę pasaulis kasdien tampa vis skurdesnis. Net jeigu tiesiogiai ir nenaikiname, tai pasaulyje sukuriame tokias sąlygas, kad jie tiesiog nebegali egzistuoti. Kalbama, kad situacija tampa negrįžtama.
Ir tik matydami liūdnas savo veiklos pasekmes, suprantame padarę kažką neteisingo. Juk manėme, turį teisę su gamta elgtis kaip panorėję. Užuot iš pradžių išstudijavę save bei ją ir pamatę, kur nukreipti mums duotą jėgą: keisti mus supančią aplinką ar pasitelkus teisingą aplinką keisti save?
Čia ir slypi skirtumas tarp teisingo ir neteisingo požiūrio. Arba aš bandau ištaisyti visus, visą pasaulį, ir mėginu priversti visus šokti pagal savo dūdelę, arba aš suprasiu, kad viską, kas man nepatinka pasaulyje, man teks ištaisyti savyje.
Egoizmas yra mano viduje, todėl norint jį ištaisyti man būtina grąžinanti į šaltinį Šviesa. Tai teisingo požiūrio esmė.
Žmonija tik šiandien artėja prie šito ir supranta, kad pasaulis – tai uždara sistema, kurioje viskas integruotai susiję. Ir nuo tos akimirkos, kai pradedame tai matyti – iki to, kai tai iš tiesų privers mus pasikeisti, praeis dar daug laiko…
Mes esame panašūs į mažą užsispyrusį vaiką, kuris jau ir pats mato, kad kažką daro neteisingai, ir vis tiek daro kaskart gaudamas smūgius. Ir kada jis pagaliau susipras…

Iš 2011 m. gruodžio 21 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Kas padės mums atstatyti pusiausvyrą su Gamta?

Mokykimės iš gamtos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai