Pirmasis ir pats svarbiausias klausimas – ar turime kokią nors valios laisvę?
Ar gyvenu tarsi prisukamas žaisliukas, kuriam kažkas pasuką raktelį nugaroje, ar esu it tampoma už virvučių marionetė?
Ir iš tikrųjų mes esame visiškai valdomi prigimtinių instinktų ir veikiame pagal įdiegtą mumyse programą.
Nors mums ir atrodo, kad patys priimame sprendimus ir patys apibrėžiame savo kelią – bet tai tėra regimybė, ir viską galima nusakyti iš anksto, remiantis vidinių ir išorinių duomenų deriniu (rešimot, auklėjimas, įpročiai, visos sąlygos).
Kitaip tariant, nėra tokios akimirkos gyvenime, kai žmogus priimtų savarankišką sprendimą, o ir kuo remdamasis jis spręs?
Jeigu žmogaus viduje jau yra sudėti visi duomenys, tai jis paprasčiausiai apskaičiuoja tarsi mašina. Nejau čia yra koks nors nežinomas veiksnys, kurį būtų galima pasirinkti?
Tai tik mes jo nežinome, ir todėl mums atrodo, kad laisvai renkamės. O iš tikrųjų, viskas visiškai nulemta, kaip gamtoje.
Kabalos mokslas sako: „Nieko nėra kito, išskyrus Jį“. Nori pats priimti sprendimus? Tada pakilk iki Kūrėjo lygmens ir spręsk drauge su Juo.
Vienintelė laisvė – sutikti su Juo ir netgi eiti tarsi Jo priešakyje: jeigu pakyli iki Jo lygmens, prilygsi Jam savo savybėmis, Jis tau leis spręsti už Jį (kaip Jis). Ir tada bus taip, kaip pasakyta: „Teisuolis sprendžia, o Kūrėjas vykdo“.
O iki to nėra ko ir kalbėti apie kokią nors laisvę.

Iš 2010 m. lapkričio 26 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko nežino nė viena būrėja

Nieko naujo po saule…

Jeigu paliksi mane dienai…