Ką tiria visi mokslai?

Kabala ir kiti mokslai

Tarp kabalos mokslo ir filosofijos egzistuoja senas ryšys. Filosofija tarytum visų mokslų pagrindas.
Prieš tūkstančius metų nebuvo atskirų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos, astronomijos. Mokslininkas studijavo viską ir netgi buvo gydytojas.
Ir šių žinių visuma buvo vadinama filosofija, išvertus šis žodis reiškia „meilę išminčiai“, žinioms.
Garsus XVI amžiaus filosofas Johanas Reichlinas rašė: „Mano mokytojas Pitagoras, filosofijos tėvas, tikriausiai savo mokymą bus perėmęs iš kabalistų, ir pirmasis žodį „kabala“, nežinomą jo amžininkams, išvertė į graikų kalbą žodžiu „filosofija“.
Kabalos bei filosofijos ir apskritai visų kitų mokslų ryšys yra labai gilus. Ir iš tikro, mokslas jau iš dalies atidengia Kūrėją, Jo veiksmus, pastarieji atsiskleidžia ne šiaip per kūno pojūčius, o per tą mumyse esantį mechanizmą, kuris vadinasi „žmogumi“ ir jis jau priklauso žmogiškajai pakopai. Nors kol kas tai tėra šio pasaulio žmogus, bet tai jau šis tas.
Iki susitikdamas su kabala senovės mokslas vystėsi gyvūno lygmens pakopoje. Kai kabalos mokslas buvo atvertas pirmajam „žmogui“, Adam Rišon, jis atskleisdamas Kūrėjo veiksmus vystėsi per 20 kartų iki Abaraomo ir toliau, ir tik tada ėmė formuotis šiuolaikinis mūsų pasaulio mokslas − remdamasis kabalos mokslu.
Mes lyg ir nematome ryšio tarp vieno ir kito, juk įprastas mokslas grindžiamas žmogaus protu, jutimais, egoistiniu noru mėgautis, kuriame atskleidžiame pasaulį, ir šis mokslas tarytum nesusijęs su kabala bei dvasiniais pasauliais. Bet iš tikro yra ne taip. Juk mokslas studijuoja tuos pačius Kūrėjo veiksmus, tik jie atsiskleidžia kitoje medžiagoje, egoistinėje.
Tai Kūrėjo veiksmai, nurodantys realybės dalių tarpusavio ryšį. Todėl netgi įprasti gamtos mokslai tam tikru būdu irgi atskleidžia Kūrėją, bet tik mūsų lygmenyje.
Juk be Kūrėjo visoje kūrinijoje daugiau nieko nėra, ir viskas, ką atskleidžiame – tai Jo veiksmai. Galime Jį atskleisti savo egoistiniame nore, ir tada tai vadinasi gamtos mokslais, o  galime jį atskleisti nore duoti − tada tai vadinsis kabalos mokslu.
Bet tiek vienu, tiek kitu atveju atskleidžiame Kūrėją. Kūrėjas vienas ir nedalomas pusiau. Tai mes, Jį tiriantieji, taip dalijame – priklausomai nuo to, kokiuose noruose Jį suvokiame.
Aukštesniosios pakopos atžvilgiu nėra jokio padalijimo. Viskas padalyta tik mūsų atžvilgiu. Todėl mums kyla amžina problema – kaip vienas susijęs su kitu ir kaip jie vienas kitą veikia.

Iš 2010 m. gruodžio 27 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Filosofijos saulėlydis

Kabalos ir filosofijos lyginamoji analizė

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>