Klausimas: Jeigu aš priimu svetimus norus kaip savus, vadinasi, kartu su jų malonumais aš gaunu ir jų kančias – visos žmonijos?! Aš atėjau, kad gaučiau nežemišką malonumą, kam gi man tos papildomos kančios…
Atsakymas: Tu gauni ne svetimas kančias, o norus. Kaip gi tu galėsi mėgautis, užpildydamas svetimus norus, jeigu pradžioje jie nebus tušti? Tu turi pajausti jų tuštumą. Žinoma, kad tuščius norus turėti nemalonu. Bet jeigu tu juos gauni tam, kad pripildytum, tada džiaugiesi, kad jie yra tušti! Vadinasi, turi galimybę juos pripildyti! Tai kaip mama, kuri džiaugiasi, kad pagamino daug maisto, o jos vaikas yra alkanas ir gerai valgo. Todėl čia nėra jokių kančių – vienas malonumas! Tarsi prieš geras vaišes tu sužadini savo apetitą – tai vienintelis dalykas, kurio tau trūksta, kad gautum, ko trokšti.
Šviesa būna absoliučioje ramybėje, mes esame Šviesos vandenyne. Kuo daugiau tu iš kitų gausi tuščių indų – norų – tuo daugiau jų galėsi  pripildyti Šviesa, ir visas tas pripildymas bus tavo! To moko kabalos mokslas – „gavimo išminties“, pripildymo. Tu tarsi mama, kuri turi 7 milijardus alkanų mažylių ir iki valios pieno jiems – visą Begalybės Šviesą. Įsivaizduok, koks tai malonumas!

Iš 2010 m. gruodžio 17 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės kančios – saldžios

Kaip išvengti kančių?

Duoti – reiškia pripildyti kitų norus