Esminis kabalos ir filosofijos skirtumas tas, kad filosofija nagrinėja abstrakčią formą, o kabalos mokslas – tik formą, įvilktą į materiją.
Todėl filosofija atsieta nuo tikrovės, o kabala su ja susieta, kaip ir visi mokslai. Tačiau įprasti mokslai tyrinėja realybę, jaučiamą egoistiniuose noruose, o kabala – altruistiniuose.
Ši realybė jaučiama tame pačiame nore mėgautis, tik vienu atveju noras mėgautis yra „dėl savęs“, o kitu atveju – „dėl davimo“.
Šis noras turi dvi egzistavimo formas. Mokslas, tyrinėjantis šio noro elgesį (šis noras siekia viską įtraukti į save, gauti sau), vadinamas materialiuoju, gamtos mokslu. „Materialus“ reiškia veikiantis su egoistiniu ketinimu.
Mokslas, kuris tyrinėja siekiantį duoti norą mėgautis, vadinamas kabala. Šios materijos egzistavimo formos nėra mūsų pasaulyje, ji yra tik Aukštesniuosiuose pasauliuose.
Taigi suprantama, kad kabalos mokslas priešingas materialiems mokslams, nes kabala tyrinėja atvirkščią materijos elgesį, ir todėl jų dėsniai ir principai iš esmės skiriasi. Tačiau jie pasitelkia tą pačią mokslinę prieigą – pasikliaujama tik akivaizdžiais faktais.
Kaip materialus mokslas nagrinėja keturis egoistinės materijos lygius šiame pasaulyje, taip ir kabala tokia pačia realia, moksline forma tiria dvasinės materijos egzistavimą negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. Dvasiniame pasaulyje jų visų veiksmas – davimas.
Tačiau požiūris į tyrinėjimus gali būti ne tik mokslinis, bet ir religinis, grįstas tikėjimu. Tada tai jau ne mokslas, o religija. Jeigu mūsų pasaulyje taikomas toks nemoksliškas, grįstas tikėjimu požiūris, atsiranda filosofija.
Trumpa išvada:
Materija gali veikti 1) dėl savęs arba 2) dėl kitų. Abiem atvejais (aukštesniajame pasaulyje arba šiame pasaulyje) taikoma mokslinė prieiga: remiamasi patirtimi, protu, akivaizdžiais faktais, formos, įvilktos į materiją tyrinėjimu.
Be to, galimas ir kitas požiūris abiejose srityse: tiriama abstrakti materija − filosofijoje ir religijoje.

Iš 2011 m. sausio 2 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tiria visi mokslai?

Kur mistika, o kur mokslas?

Kabala ir religija

Klausimas: Neįmanoma tobulėti be aplinkos. Kaip sukurti aplinką skaitant knygą „Zohar“?
Atsakymas: Mes kuriame aplinką, kai visi kartu norime pasiekti tai, apie ką skaitome knygoje „Zohar“, ryšyje tarp mūsų. „Zohar“ piešia mums įvairias formas. Ką jos visos reiškia?
Jeigu susijungsime vieni su kitais, tai pasieksime tam tikrą tarpusavio ryšio formą. Ši ryšio forma vadinsis, pavyzdžiui, „triušiu“. Kita ryšio forma vadinsis „karve“, kita ryšio forma – „asilu“.
Ir, gali būti, kad atskleisime tokį ryšį, kuris jau vadinsis žmogumi įvairiose vystymosi stadijose – embriono, maitinimo, augimo, kol nepasieksime žmogaus lygmens. Tada ryšio tarp mūsų forma įgaus žmogaus pavidalą. Tai yra ne aš, ne tu, ne jis, o ryšio tarp mūsų forma, tam tikra ryšio formulė suteiks mums žmogaus pavidalą.
Žmogus dvasiniame pasaulyje – tai davimas. O kas yra davimas? Kokia davimo forma? Tai kažkoks laukas tarp mūsų, kurį mes pavadinsime žmogumi. Tas laukas patiria įvairiausias būsenas, apie kurias mums pasakoja „Zohar“, kaip apie žmones su įvairiausių spalvų plaukais, akimis ir taip toliau.
Visa tai nurodo tik ryšio formas tarp mūsų. Išskyrus tai, kabalos moksle daugiau apie nieką nekalbama.
Apie norą mėgautis nėra ko pasakyti – jis paprasčiausiai siekia gauti malonumą. Priklausomai nuo to, kaip atskiri norai gali pakilti virš savęs ir susijungti vienas su kitu duodami, ryšyje tarp savęs, jie sukuria tą bendrą formą apie kurią ir pasakoja „Zohar“. Tai ir yra Kūrėjo forma, kurią tu atskleidi.
Todėl „Zohar“ aiškina, kokią Kūrėjo formą tu atskleidi. Tai vadinama žmogumi tavyje – tavo vidiniu panašumu į Kūrėją. Tu jį atskleidi ne tokiu maloniu, ištaisytu pavidalu? Tiesa, kol kas tu toks. Todėl „Zohar“ ir pasakoja, kokiais žingsniais judi į priekį.
Visada kalbama apie ryšį tarp sielų – kiek jis atitinka davimo jėgą, žadindamas tarp sielų neapykantą, rūpestį ir kitokius jausmus. Ir visa tai – ryšyje tarp jų.

Iš 2010 m. gruodžio 4 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Įvadas

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ padeda mums augti

Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį

Kaip suprasti knygą „Zohar“

Tikrovėje nėra nieko, išskyrus pasaulį valdančias jėgas. Tos jėgos, kurios atsiskleidžia tam tikru pavidalu, gali tokiu būdu kontaktuoti su mūsų suvokimo organais.  Dėl to, užmezgę su jomis ryšį, galime jas kažkaip įsivaizduoti, pajausti, suprasti ir panaudoti.
Tačiau ši jėga egzistavo ir anksčiau. Visos šios jėgos apraiškos formos veikia tik mūsų atžvilgiu, siekdamos atskleisti mums pačią pirminę, vienintelę Jėgą, kuri neturi jokio apvalkalo. Siela – tai irgi jėga, kuri mums nesuvokiama, jei neapsirengia tam tikru drabužiu – tokiu pavidalu, kurį mes galime pajausti. Tiek, kiek mes išsitaisome, matome, kad visos ankstesnės formos, kuriose jautėme šias jėgas: kietas kūnas, skystis, oras ar apskritai vakuumas – visa tai buvo mūsų nueiti, įsivaizduojami suvokimo etapai. Jie egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Kadangi buvome savo egoistiniame nore, tai buvome priversti pajusti tą vienintelę Aukštesniąją jėgą tokiu pavidalu, tokiais drabužiais, kuriuos galėjo suvokti mūsų egoizmas. Kai mūsų noras mėgautis bus ištaisytas ir įgaus savo tikrąją formą „siekiant duoti“, pamatysime, kad visos ankstesnės formos buvo tik iliuzija, sukurta, kad mums padėtų išsitaisyti. Mums būtinas visas šitas kelias, visos nueitos vystymosi formos, nes jos moko mus pažinti Kūrėją. Dėl visų savo atliktų veiksmų pradedame suprasti Jo sumanymą mūsų atžvilgiu, Jo norą, Jo meilę. „Iš Jo veiksmų Jį pažįstame“, pagal visas šias įsivaizduojamas formas, kurias patiriame, kildami 125 pakopomis aukštyn per visus pasaulius/paslėptis. Visa tai – iliuzija, slepianti Kūrėją, bet būtent per ją mes galiausiai Jį pažįstame. Neatsižvelgiant į visus nueitus žingsnius ir nesujungiant visko į vieną bendrą paveikslą, neįmanoma gauti jokio Kūrėjo atvaizdo. Juk mes – kūriniai, priešingi Kūrėjui, ir negalime Jo pačio suvokti.

Iš 2011 m. sausio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pažinti Kūrėją?

Kaip suskaičiuoti Begalybę?

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Video klipas rusų k.