Pateikti Ketvirtadienis, sausio 13, 2011 dienos įrašai.


Europa – bendri namai, bendra problema

Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas

Klausimas: Olandijoje yra kelios dešimtys žmonių, kurie rengiasi dalyvauti Europos kongrese Berlyne. Daugeliui žmonių tai bus pirmasis kongresas ir kai kurie dar neįsisąmonino kongreso tikslo ir kodėl būtina į jį atvykti. Kaip juos paruošti kongresui?
Atsakymas: Europiečiai turi suprasti, kad jų žemynas yra pačioje pavojingiausioje situacijoje palyginus su visais kitais. Lyginant su visu pasauliu, Europa susiduria su pačia didžiausia ir rimčiausia problema. Jei ji sprogs, gali kilti trečiasis pasaulinis karas.
Būtent dėl to, kad europiečiai nusprendė susivienyti, tačiau, kita vertus, šis susijungimas  egoistinis, tad padėtis Europoje itin rizikinga. Jeigu vienas egoistas nuo kito atsiskiria siena, tai jie vis dar kažkaip gali per šią sieną palaikyti ryšius pagal nustatytas taisykles.
Bet jeigu nėra jokių formalių ryšių ir visi išeina į bendrą rinką su bendra ekonomika ir su ta daugybe Europoje egzistuojančių problemų, tai aš nematau čia jokios galimybės taikiai gyventi ir klestėti.
Kaip tai įmanoma? Tai prieštarautų gamtos dėsniams. Europos laukia vis rimtesnės problemos, jei europiečiai nesiims reikiamų priemonių savo egoizmui ištaisyti. Jie pastatė save į tokią padėtį, kad tiesiog neturi pasirinkimo.
Būtent Europa dabar tarnauja kaip eksperimentinė labaratorija kabalos metodikai realizuoti, nes panorėjo susijungti remdamasi egoistine nauda. Ir nūnai, diena iš dienos jai teks atskleisti, kad tai pats baisiausias blogis, pats blogiausias galimas pasirinkimas.
Todėl europiečiai turi atvykti į kongresą ir mes visi kartu susijungsime, pritraukdami Aukštesniąją jėgą ir norėdami, kad ji paveiktų šią žemės dalį ir ją ištaisytų. Kitaip, ji gali atnešti kančias visam pasauliui ir tai taps mūsų bendra problema. Aš kreipiuosi į jus viso mūsų pasaulinio kli vardu, mes privalome tai atlikti.
Europa – tai pati problemiškiausia vieta pasaulyje, su visomis jos griūvančiomis šalimis ir bendra valiuta. Aš nematau jokių geros ateities požymių. Nors Europa turi labai gerą pagrindą, tačiau santykiai tarp visų šalių yra tokie, kad būtent tas galingas tenai glūdintis potencialas ir sukels didžiulį sprogimą.
Ir be socialinių problemų mūsų laukia dar gamtos katastrofos, prieš kurias esame visiškai bejėgiai. Klimato problemos vis stiprėja, o Europa visiškai priklausoma nuo Atlanto vandenyno ir iš visų pusių pažeidžiama. Tai didžiulė problema. Žmonija neturi jėgų ir metodų kovoti su tokiomis situacijomis, kurios dabar kyla Europoje, – čia galima pritaikyti tik kabalos metodą.
Mūsų uždavinys vienas – paskleisti šios metodikos žinias visiems ir ją realizuoti. Tad laukiu visų Jūsų Berlyno kongrese! Man daugiau nėra ką pridurti.

Iš 2011 m. sausio 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitiksime Berlyne!

Berlyno kongresas

Kur pasuks Europa?

Komentarų nėra

Jausmų pasikeitimas

Realybės suvokimas

Klausimas: Kas nuo mūsų paslėpta? Ką būtent pradedame jausti, kai atskleidžiame paslėptį?
Atsakymas: Nėra nieko daugiau nei dvi jėgos – Kūrėjo / davimo ir kūrinio / gavimo, įgalinančios mus veikti. Įvairūs šių jėgų deriniai sudaro sistemą, vadinamą Malchut – nėra nieko, išskyrus ją, joje mes egzistuojame. Ši sistema, pripildyta Šviesos, ir jos atskleidimas suteikia suvokimo, išminties, pripildymo pojūtį, atsako į visus kylančius klausimus ir užpildo visas tuštumas. Be to, gyvenimas, juntamas šiame sraute, yra be ribų. Tu išeini iš kūno valdžios ir nebegalvoji apie tai, jog su kiekvienu pulso dūžiu prarandi gyvenimą. Tu jauti tobulumą, juk priešingos jėgos ne tik susijungia, bet ir papildo viena kitą. Tai gimdo suvokimo džiaugsmą ir pasitenkinimą, kuris atveria žmogui pasaulį nuo krašto lig krašto – visą gamtą, ne tik materialų pasaulį. Štai tada žmogus ima šį pasaulį suprasti kitaip. Anksčiau matė jame kančią, bėdas, niekšingus žmonių tarpusavio santykius. O dabar mato, kad žmonės ištaisyti ir jų santykiai grįsti meile. Šis žmogaus pasikeitimas įvyksta pagal jo savybes: jis suvokia, kad pasaulis – jo kopija, ir visa, ką jis mato, yra jo vidinių savybių projekcija. Kuo daugiau jos ištaisytos, tuo labiau ištaisytą mato pasaulį ir gali jį pateisinti. Tada žmogus aptinka, kad šis pasaulis taip pat susietas su dvasiniu, ir supranta, kad visi žmonės išgyvena paslėptį, o jis pasiekė atskleidimą. Vadinasi, atskleidimo esmė ta, kad žmogus pamato tikrąjį šio pasaulio paveikslą: anksčiau jis atrodė absoliučiai tikras, o dabar suvokiamas kaip ore projektuojamas filmas, kuris priklauso nuo jo savybių pasikeitimo. Žmogus jį supančius žmones jaučia kaip savo sielos vidinius organus, jie taip pat keičiasi pagal jo išsitaisymą, tada jis supranta, kad pasaulis yra ne išorėje, o jo viduje. Ir taip mato kiekvienas.

Iš 2010 m. lapkričio 29 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Manojo egoizmo rentgeno nuotrauka

Mačiau kitokį pasaulį

Daugiaserijinis filmas „Mano gyvenimas”

Komentarų nėra

Bilietas į knygą „Zohar“

Zohar

Knyga „Zohar“. Pratarmė. Skyrius „Itro“, straipsnis „O tu žvelk į veido paslaptį“, 100 p.: Dovydo giminėje spalvų įvaizdžiai keičiasi į priešingus. Todėl apsiriko Šmuelis, kaip parašyta: „Nežvelk į jo išorę“. Nes Eliave buvo kita pusė, tai, ko nebuvo Dovyde. Dovydo bruožai paslėpti, nes kitos pusės bruožai įlieti į jo bruožus, kitos pusės įvaizdis matomas nuo pat pradžių ir jis akimirksniu iškyla prieš akis, ir širdis baiminasi ir dreba.
Mes klystame: labai stengiamės, kad suprastume, apie ką kalba „Zohar“, bet žymiai mažiau stengiamės dėl ketinimo, minčių apie tai, jog turime susijungti ir tarpusavio ryšyje atskleisti „Zohar“. Juk tik tiek, kiek tarpusavyje susijungsime, tiek ir atsivers mums Kūrėjas, visiškai nepanašus į tą, kurį galime įsivaizduoti iki susijungimo.
Mūsų susijungimas – tai bilietas, leidžiantis pamatyti ir pajausti dvasinius įvaizdžius ir savybes, apie kurias pasakoja „Zohar“. Visa tai kartu mums pateikia Kūrėjo paveikslą. O jei be tarpusavio ryšio paieškų norime atpažinti tai, ką studijuojame, – tai vadinama išoriniu mokymusi, klipa, mirtinais nuodais.
Jei besimokydamas stengiuosi įžvelgti vaizdą to, ką mokausi, – tai klipa. O jeigu aš pirmiausiai noriu tą vaizdą atverti per susijungimo su grupe, su aplinka prizmę, ir tik po susijungimo stengiuosi atskleisti tą dvasinį paveikslą, apie kurį kalba „Zohar“ – tada tai šventumas, davimas, dvasingumas. Juk galų gale aš ieškau susijungimo / davimo formos, ir tai svarbiausia. Pirmuoju atveju aš ieškau gavimo paveikslo / formos.
Todėl pirmiausiai reikia susirūpinti tuo, kaip aš pereinu šią prizmę, – ketinimu, susijungimu su grupe ir aplinka. Tai labai svarbu! Be to neverta atversti knygos „Zohar“, juk ji gali tapti arba mirtinais nuodais, arba gyvybės eliksyru.

Iš 2011 m. sausio 5 d. pamokos pagal knygos „Zohar“ pratarmę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvybės eliksyras arba mirtini nuodai

Lakmuso juostelė dvasingumui

Žmogus – tai ryšio formulė

Komentarų nėra