Knyga „Zohar“. Pratarmė. Skyrius „Itro“, straipsnis „O tu žvelk į veido paslaptį“, 100 p.: Dovydo giminėje spalvų įvaizdžiai keičiasi į priešingus. Todėl apsiriko Šmuelis, kaip parašyta: „Nežvelk į jo išorę“. Nes Eliave buvo kita pusė, tai, ko nebuvo Dovyde. Dovydo bruožai paslėpti, nes kitos pusės bruožai įlieti į jo bruožus, kitos pusės įvaizdis matomas nuo pat pradžių ir jis akimirksniu iškyla prieš akis, ir širdis baiminasi ir dreba.
Mes klystame: labai stengiamės, kad suprastume, apie ką kalba „Zohar“, bet žymiai mažiau stengiamės dėl ketinimo, minčių apie tai, jog turime susijungti ir tarpusavio ryšyje atskleisti „Zohar“. Juk tik tiek, kiek tarpusavyje susijungsime, tiek ir atsivers mums Kūrėjas, visiškai nepanašus į tą, kurį galime įsivaizduoti iki susijungimo.
Mūsų susijungimas – tai bilietas, leidžiantis pamatyti ir pajausti dvasinius įvaizdžius ir savybes, apie kurias pasakoja „Zohar“. Visa tai kartu mums pateikia Kūrėjo paveikslą. O jei be tarpusavio ryšio paieškų norime atpažinti tai, ką studijuojame, – tai vadinama išoriniu mokymusi, klipa, mirtinais nuodais.
Jei besimokydamas stengiuosi įžvelgti vaizdą to, ką mokausi, – tai klipa. O jeigu aš pirmiausiai noriu tą vaizdą atverti per susijungimo su grupe, su aplinka prizmę, ir tik po susijungimo stengiuosi atskleisti tą dvasinį paveikslą, apie kurį kalba „Zohar“ – tada tai šventumas, davimas, dvasingumas. Juk galų gale aš ieškau susijungimo / davimo formos, ir tai svarbiausia. Pirmuoju atveju aš ieškau gavimo paveikslo / formos.
Todėl pirmiausiai reikia susirūpinti tuo, kaip aš pereinu šią prizmę, – ketinimu, susijungimu su grupe ir aplinka. Tai labai svarbu! Be to neverta atversti knygos „Zohar“, juk ji gali tapti arba mirtinais nuodais, arba gyvybės eliksyru.

Iš 2011 m. sausio 5 d. pamokos pagal knygos „Zohar“ pratarmę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvybės eliksyras arba mirtini nuodai

Lakmuso juostelė dvasingumui

Žmogus – tai ryšio formulė