Žmogus, pradėjęs studijuoti kabalos mokslą, supranta, kad jo ankstesnis supratimas yra tolimas nuo realybės. „Kūnas“, „siela“ ir kitos žinomos sąvokos įgauna visiškai kitokią prasmę.
Kabalos mokslas viską surikiuoja labai paprastai, beveik nepalikdamas galimybės susipainioti. Egzistuoja noras mėgautis, kuriame galima jausti įvairias davimo formas. Štai ir viskas, kas vyksta mūsų realybėje.
Kokiame davimo lygmenyje esi, tokią tikrovę ir jauti. Galima jausti realybę nuliniame lygmenyje, kitais žodžiais tariant, gyventi mūsų pasaulyje, kuriame davimo matas lygus nuliui. Mes esame pačiame dugne, bet netgi čia yra keturios vystymosi stadijos: negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogaus.
Po to, kildamas dvasinių kopėčių 125 pakopomis, tu pradėsi suvokti davimo matą, t. y. Kūrėją. Pabaigoje, ant 125 laiptelio pasieksi 100 procentinį davimą.
Kalbame apie savybių panašumą, apie tai, kaip kūrinys įgauna davimo formą virš noro mėgautis. Privalai nuolatos pakilti savo nore gauti, kad virš jo įgytum noro duoti formą. Davimo forma, kuria apvelki norą gauti, atveda tave prie davimo mato – juk tu atlikai tai tam tikroje pakopoje. Ir taip prilygini save Kūrėjui, tampi panašus į Jį – tampi žmogumi (adam).
Iš esmės, tai labai paprasta: tau tik reikia teisingai suderinti dvi savybes, kylant nuožulniais laiptais, kurie susideda iš dviejų jėgų, iš dviejų linijų: dešiniosios ir kairiosios.
Taip pradedantysis gauna tikslius paaiškinimus. Nes iš tikrųjų kabalistai nekalba apie skirtumą tarp pasaulių. Viskas priklauso nuo žmogaus: išvystyk savo gebėjimą iki davimo formos – ir pamatysi kur kas daugiau negu dabar.

Iš 2011m. sausio 6 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinkiniams nepastebima revoliucija

Beveik gerai – tai blogai

Kaip išaugti iš nulio

Klausimas: Jūs pasakėte: kad save išaugintume, mums reikia panaudoti dvi jėgas – gavimo ir davimo, bet dabar manyje nėra dviejų jėgų, tik gavimo?
Atsakymas: Tavyje yra abi tos jėgos, tu tiktai nenori panaudoti antrosios! Mes pradedame kilti iš apačios, iš nulinio davimo ir kylame 125 laipteliais, kol palaipsniui pasieksime 100 procentų davimą. Bet nulinis davimas nereiškia, kad davimo nėra – tu paprasčiausiai neišnaudoji šios jėgos, esančios tavyje! Negalima sakyti, kad ko nors nėra pasaulyje – tos jėgos nėra tik tavyje, tavo jutimuose. Patvirtinimas, kad ji egzistuoja – tai, kad ji po akimirkos gali tavyje atsiskleisti. O po to vėl išnyks… Tai vadinama „nuliu“. Tikrovėje nulis neegzistuoja, jis gali būti tik žmogaus pojūčiuose.
Tu turi valios laisvę pažadinti davimo jėgą iš to nulio. Tam tau duota aplinka, kuri susideda iš: mokytojo, grupės, knygų. Pradėk jos padedamas dirbti su savo nuliniu davimu, ir jis jau nebebus nulinis. Nes davimo jėgą tu gali pažadinti tiktai bendraudamas su kažkuo kitu, kuris taip pat nori ją atskleisti. Tad palaikyk tokius santykius, neužsidaryk savyje! Kaip dar galima atskleisti davimą? Gavimo jėga sukoncentruota viename žmoguje, bet davimo jėgai reikalingi du, kad jėga veiktų tarp jų! Toks ir yra esminis skirtumas tarp egoistinio pasirinkimo ir altruistinio – savo egoizme tu esi vienas, o davimui tau reikalinga aplinka. Kitaip, kur tu galėsi realizuoti davimą, kur tu rasi tą jėgą ir kaip patikrinsi, ar ją turi? Todėl, kai tiktai prabunda žmogaus dvasinė kibirkštėlė, kvietimas vystyti sielą – jį nedelsiant atveda į grupę ir sako: „Pasirink ją!“ Būtent ten ir glūdi mūsų valios laisvė – teisingai pasirinkti aplinką.

Iš 2011 m. sausio 6 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Padėkite suprasti, ko aš noriu?

Meilės ir davimo formulė

Laisvė – kur gi ji?

Video klipas rusų k.