Kaip šuo su pavadėliu

Dvasinis darbas

Klausimas: Mes kovojame su egoizmu žmogiškuoju lygmeniu. O kaip elgtis su negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygio norais?
Atsakymas: Pagal būtinumo principą. Imti tiek, kiek reikia. Visa kita tik trukdo. Pasakyta: „Kuo daugiau turto, tuo daugiau nerimo.“ Jeigu tobulėji žmogiškojoje pakopoje, tai likusioms pakopoms jėgų tau lieka tik būtiniausioms reikmėms. Pavyzdžiui, kai kurie laiko namuose šunį. Rytais jis garsiai loja, reikalaudamas išvesti jį pasivaikščioti. Ir štai jie eina kartu: šeimininkas ir šuo su pavadėliu. Aš vaikštau su savo „šunimi“ viduje, o jo šuo — išorėje. Ir iš tikrųjų, šis „gyvūnas“ reikalauja priežiūros. Aš jį maitinu, išvedu pasivaikščioti, maudau, guldau miegoti, darau kas būtina — kad tik jis leistų man dirbti dvasiškai.
Toks sveikas požiūris labai palengvina gyvenimą. Materialiąją egzistenciją reikia įsprausti į paprastus „mechaninius“ rėmus, pajungti sistemos reikmėms tarsi krumpliaratį laikrodžio mechanizme. Aš privalau susigyventi su visais, palaikyti tam tikrą materialinę pusiausvyrą šeimoje, darbe ir t. t., o pagrindines jėgas skirti svarbiausiam.

Iš 2011 m. sausio 10 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvuliams namuose ne vieta

Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Kur tavo protas ir širdis?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.