Klausimas: Kada žmogus, pradėjęs studijuoti, jau gali pasakyti, kad kažkokiu būdu dirba su savo norais?
Atsakymas: Kai jis pradeda patirti pakilimus ir kritimus. Iš šių būsenų mes pradedame mokytis, kiek esame priklausomi nuo savo vidinių pokyčių. Ir tai tik pradžia, taip iš viršaus žaidžia su tavimi, tačiau kol kas šio pasaulio plotmėje. Štai kada tave ims mėtyti iš pasaulio į pasaulį, tai pakeldami, tai mesdami žemyn, tada tu pajusi, kaip viskas nepastovu.
Įsivaizduok, jeigu truputį pasikeistų tavo pojūčių organai ir tavo akys matytų pasaulį rentgeno spinduliais, o vietoje ausų būtų lokatoriai. Kokį pasaulį tu jaustum? Tu išprotėtum nuo informacijos, sklindančios į tave visais bangų diapazonais, girdėdamas, kaip kalba iš visų pusių vienu metu už tūkstančių kilometrų nuo tavęs. Tu matytum kiaurai sienas viską, kas vyksta. Smegenys ir nervų sistema turi būti tinkamai išsivysčiusios, kad perdirbtų tokį srautą informacijos. Mes būtume visiškai kitokios būtybės, net jeigu tiesiog truputį išsiplėstų mūsų suvokimo diapazonas tame pačiame pasaulyje, o čia kalbama apie savybes, kurių mes dabar apskritai neturime, apie visiškai kitokį požiūrį. Arba įsivaizduok, kad tu pradėjai jausti kitų žmonių jausmus, tarsi šmėkliška dvasia įsikūnydamas į vieną, antrą, trečią…

Iš 2011 m. sausio 12 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai atslenka tamsa

Nuopuolis? Tikrai ne!

Kritimas – tai džiaugsmas