Kartu be praradimų

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Iš antros pamokos Maskvoje

Ankstesniaisiais laikais kabalistams buvo labai sunku, nes jie ėjo asmeniniu keliu. Net sakoma, kad iš tūkstančio atėjusių mokytis žmonių tik vienas išvysta Šviesą.
Bet mūsų laikais dėl teisingai suorganizuotos aplinkos galime judėti beveik be netekčių – kelyje neprarasdami draugų.
Tai priklauso tik nuo to, ar pajėgsime tarpusavyje sukurti mūsų bendrą, išorinį troškimą. Todėl visų svarbiausia – tai „visuomenės malda“: kai mes visi kartu mėginame sujungti visus savo troškimus į vieną norą ir taip sužadintume vientisos, užpildančios visą erdvę jėgos veikimą, kuri mus vienytų ir egzistuotų tarp mūsų.
Atskleisti šią esminę, pagrindinę Gamtos Jėgą reiškia atskleisti Kūrėją, nes ji yra pirminė, o mes – jos kūriniai.
Kaipgi pažadinti šios Jėgos veikimą, kad ji mus „pagimdytų“, ištrauktų iš mūsų pačių į išorę, kad mes tarsi iš motinos įsčių išeinantys kūdikiai imtume be savęs jausti ir tai, kas vyksta už mūsų? Mums reikia prišaukti šią Jėgą, kad gimtume. Ji privers įsitemti ir mus, ir viską aplinkui, idant „išstumtų“ mus į Šviesą.
Tam ir reikalinga „visuomenės malda“ − visi kartu turime įsisąmoninti šią būtinybę. Ir, žinoma, tada pamatysime, pajausime viską, kas iš tiesų vyksta pasaulyje. Visas priežastis, visus veiksmus – mums iš karto viskas taps aišku. Ir pamatysime, kad patys gimėme, pajautėme naują pasaulį, nebetapatiname savęs su kūnu, o egzistuojame vienybėje su viena vienintele užpildančia visą erdvę Jėga.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne vien norėti

Malda prieš meldžiantis

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.