Vienintelis nežinomasis

Dvasinis darbas

Klausimas: Matematikoje studijuojant sistemą su keliais nežinomaisiais fiksuojami visi parametrai paliekant tik vieną nežinomąjį.
Vidiniame dvasiniame darbe dažnai kyla lygiai toks pats pojūtis tarsi turėtum daug krypčių: požiūrį į tikrovę, į grupę, į Kūrėją – per daug „nežinomųjų“ ir tai sukelia painiavą.
Ar galima naudotis tuo pačiu principu kaip matematikoje ir kol kas paisyti tik santykio su grupe?
Atsakymas: Dvasiniame darbe viskas daug paprasčiau. Visą tą begalybę kintančiųjų parametrų reikia susieti su vienu Šaltiniu ir įsijungti į jį. O visi šie tūkstančiai parametrų tegu keičiasi, tu lieki įsijungęs į Kūrėją − vienintelę šių begalinių pokyčių priežastį.
Jeigu dabar bandysi „užšaldyti“ tikrovę ir susieti viską kaip nejudančius, tai argi tokia dvasinio darbo prasmė, argi toks jo tikslas? Kad krapštytumeisi ir aiškintumeisi, kas vyksta materialaus pasaulio lygmenyje? Kam to reikia?
Viena, ko man reikia − tai iš begalybės kintamųjų turiu nedelsdamas užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, su Kūrėju ir įsikibti į Jį. O aplink mane tegu dar labiau viskas keičiasi, tegu šis pasaulis „verda“ – aš virš viso šito privalau vis stipriau už Jo laikytis, kad visos šios permainos tik dar labiau sutvirtintų šį ryšį!
Daugiau man nieko nereikia! Man nereikia aiškintis šių pokyčių. Tą akimirką, kai prisitvirtinsiu prie Kūrėjo, įgysiu visus jausmus ir protą, atskleisiu visų vykstančių pokyčių tikslą. Tai kam iš anksto juose kapstytis?
Todėl mūsų pasaulio mokslai išgyvena krizę, juk jie eina neteisinga kryptimi. Kam švaistome jėgas? Kad atrastume kažkokias daleles, kurių yra nesibaigianti daugybė? Ir kuo toliau vystomės, tuo labiau painiojamės.
Dabar atrasime kokią nors naują elementariąją dalelę, kurios trūko ir suprasime, kad ją galima suskaldyti dar į tūkstantį dalelių ir taip be galo. Tai tėra smalsumas, nors galiausiai bet kuri paieška − tai aukštesniosios pakopos, Kūrėjo paieška.
Tačiau jeigu norime eiti teisingu keliu, turime ieškoti visko to, kas vyksta priežasčių. O tai reiškia, jog reikia prasiveržti į aukštesniąją pakopą. Todėl niekada nesikoncentruoju į tai, kas vyksta mūsų pasaulyje: aš privalau daryti tik tai, kas jungia mane su Kūrėju − per grupę, kokius nors materialius veiksmus, bet tik šia kryptimi.
O šio pasaulio plotmėje niekada neatskleisime nieko aukštesnio. Juk mūsų turimi tyrimo instrumentai tėra žemiškas, gyvūninis protas. Iš gyvūninio lygmens aukštumų tyrinėjame negyvąjį ir augalinį lygmenis.

Iš 2011 m. sausio 5 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tiria visi mokslai?

Dvasinis mikroskopas

Kur mus nuves kolaideris?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>