Pateikti Sekmadienis, 30 sausio, 2011 dienos įrašai.


Ką vadinsime žmogumi?

Dvasinis darbas, Viena siela

Klausimas: Kas būdinga  žmogaus vystymosi lygmeniui, o kas – gyvūninio? Ar yra skirtumas, kuriame regione gyvena žmogus?
Atsakymas: Tai nesusiję su jokiais žemės parametrais. Bet kuriame žmoguje yra negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogiškoji gamta. Ir kiekvienas turės pasiekti tobulą būseną.
Svarbiausia – pastangos siekiant šios būsenos, nors ji visiškai nepriklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Egzistuoja pradinės savo būsenos visų sielų rinkinys, pirminis informacijos įrašas, kuris  kabaloje vadinama  „rešimot“. Ir kiekvienas iš mūsų šioje sielų hierarchijoje turi savo vietą.
Kai ateina laikas ir kažkuris taškas globaliame mechanizme turi pradėti vystytis, šiame taške esantis žmogus pajunta tam tikrą spaudimą ir tai stumia jį pirmyn.
Nuo žmogaus tada priklauso tik pokyčio greitis ir forma: arba gerai ir greitai, arba lėtai ir blogai. Daugiau nieko.
Bet kuriame regione yra žmonių, kurie jau pasirinko dvasingumo kelią ir yra pažengę į priekį. Ir tai nepriklauso nuo to, kur ir kaip gyvena žmogus.
Kol kas mažiausiai tokių rasime Europoje. O Rusijoje ir Pietų Amerikoje –daugiausia.
Bet iš esmės jų yra visur. Kinijoje, Irane, Japonijoje, Afrikoje, Australijoje – visur yra mūsų draugų, priklausančių visiškai skirtingoms rasėms, tautoms ir socialiniams sluoksniams. Ir mes negalime pasakyti: kas iš jų, kaip ir kada pradės siekti dvasinio kelio. Tai visiškai nenuspėjama. Mes nežinome, kokia tvarka vystosi kiekviena bendros sielos dalis.
Juk ir embrionas motinos įsčiose vystosi tam tikra seka. Taip ir bendros pasaulio sielos dalys, visi mes, vystomės tam tikra tvarka. Pagal bendros sielos atvaizdą vystosi ir kiekviena atskira siela.
Klausimas: Ar galima pasakyti, kad, jei žmogui iškilo klausimas apie gyvenimo prasmę, vadinasi, jame atsirado taškas širdyje, ir jis jau pasiekė „žmogaus“ lygmenį?
Atsakymas: Taip. Jeigu žmoguje nubudo taškas širdyje ir jis pradeda klausti apie gyvenimo prasmę, – tai jau  „žmogaus“ lygmuo.
Bet šioje stadijoje jis gali užsikonservuoti ilgiems metams. Jeigu toks žmogus neatsidurs grupėje, šalia autentiškų šaltinių, arti mokytojo, jis beveik nieko negalės padaryti. Deja, tokių žmonių yra. Ir man liūdna juos matyti. Jie buvo su mumis, o paskui atsitraukė – ir įšaldė save. Aš laukiu jų grįžtant kuo greičiau.

Iš 2011 m. sausio 14 d. pamokos pagal knygos „Zohar“ pratarmę

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sutikti su Kūrėjo valdymu?

Dvasinė lygybė

Piramidė

Komentarų nėra

Žingsniai į nežinomybę

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl Šviesa taip lėtai veikia mus? Ką dar turime daryti?
Atsakymas: Mes judame pirmyn labai dideliais ir plačiais žingsniais. Bet neįmanoma išmatuoti, kiek mums dar liko, idant pakeistume savo santykį iš „siurbimo“ į vidų į davimą, kad pritrauktume tą jėgą, kuri sujungs „dantratukus“ − mūsų sielas, ir šiame tarpusavio ryšyje mes pajausime Aukštesnįjį pasaulį.
Nei aš, nei kas kitas pasaulyje, įskaitant visus praėjusių kartų kabalistus, niekada nebuvo susidūrę su tokia būsena, kokią patiriame šiandien. Niekada į Galutinį Išsitaisymą nesiveržė tokia didelė žmonių grupė, nes tarp jų nėra ryšio, Kūrėjas dar neatsiskleidė jiems. Kadangi tokio pavyzdžio nėra, aš negaliu pasakyti, kaip tai vyks.
Juk kabalos moksle viskas kaip gamtoje: jeigu kažkas neatskleista, tu nežinai, kaip tai pasireiškia. Tikras mokslininkas pasakys, kad jo nuomone tai turėtų vykti taip ir taip, bet jeigu jis žengia pirmyn – tai įžengia į nežinią.
Yra mokslininkų, kurie dešimtis metų tiria kokį nors reiškinį ir yra įsitikinę, kad būtent taip viskas ir vyksta, ir staiga vieną dieną pareiškia: „Ne, mes klydome“, ir viską pradeda iš pradžių.
Tas pats pasakytina ir apie kabalos mokslą. Tai mokslas! Mes patys turime atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, o ne laukti iš ten telegramos, trumposios žinutės ar dar ko nors.
Kas buvo atskleista iki šiol, atsiskleidė kiekvieno kabalisto asmeniniuose, individualiuose kelim/savybėse. O dabar mes turime atskleisti Aukštesnįjį pasaulį šitame milžiniškame bendrame nore – visiems susijungus. Ir tai įvyks pirmą kartą!
Galbūt ne visi 7 milijardai žmonių susivienys, tačiau tai bus šimtai tūkstančių ar net milijonų.
Kitaip tariant, siekis atskleisti dvasinį pasaulį iš individualaus virto visuotiniu. Tai niekada anksčiau nebuvo įgyvendinta, ir todėl neįmanoma pasakyti, kada tai įvyks. Bet mes judame labai sparčiai!

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. paskaitos per Vienybės dieną

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant naujojo pasaulio slenksčio

Malda prieš meldžiantis

Su Kūrėju nepasiginčysi

Komentarų nėra