Pateikti Pirmadienis, 31 sausio, 2011 dienos įrašai.


Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Egoizmo vystymasis

Klausimas: Jūs minėjote, kad socialiniai interneto tinklai atitinka gamtos dėsnių vystymąsi. Iš tikrųjų „Facebook“ turi tiesiog fenomenalią sėkmę – pusė milijardo vartotojų! Virtualus ryšys tampa būtinu atributu šiuolaikiniame gyvenime. Kodėl žmogui taip patinka būtent virtualus ryšys, kas jame yra ypatingo?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai noras gauti malonumą, pripildyti save, pajausti kažką naujo, suprasti, išgirsti. Matome, kad šiuolaikinė televizija – tai tūkstančiai kanalų, o jei užeisime į internetą, tai ten apskritai yra viskas, ko tik panorėsi – begalinis informacijos kiekis. Ir visa tai išplaukia iš mūsų noro mėgautis. Jei šis noras gali būti pripildytas – tai gerai. Bet jei mes negalime jo užpildyti, tai vystome interneto tinklą tokia kryptimi, kad gautume vis daugiau ir daugiau pripildymo. Kol po truputį susivokiame, kas kam, ir tada viskas, kas netinka mūsų egoizmui, mūsų noro vystymuisi – po truputį praranda populiarumą ir atkrenta. Ir pats egoizmas mato, kad jam naudinga susijungti su kitais. Nors kelias dar ilgas, bet pamažu žmonės ir visos šalys, kurios kažkada nesutarė viena su kita, šiandien pradeda suprasti, kad nėra kito pasirinkimo. Mes negalime amžinai gyventi nesantaikoje – nelauksime gi, kol sunaikinsime vienas kitą. Ir sutinkame, kad mums geriau nustatyti kažkokius ryšius ir kalbėtis. Taip gyvenimas moko mus susijungti. „Facebook“ – tai labai naudingas reiškinys. Juo naudojasi kiekvienas žmogus pasaulyje, kuris nori būti matomas – pradedant prezidentu ir baigiant kiemsargiu. (Pavyzdžiui, JAV prezidentas B. Obama turi 17 milijonų draugų „Facebook“). Ir tai prieinama kiekvienam. Tai gerai, nes šis reiškinys tam tikru mastu patenkina reikalavimą pasiekti vidinį ryšį. Ir manau, kad iš to išmoksime, kaip mums užmegzti dar gilesnį vidinį ryšį, kuris pakeistų fizinį, materialųjį.

Iš 2011 m. sausio 20 d. televizijos laidos „Klausk kabalisto“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meskite šalin savo ramentus!

Atėjo laikas veikti

Komentarų nėra

Melstis, kad keistumeisi

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kuo malda kabaloje skiriasi nuo religinės maldos?
Atsakymas: Kabala iš principo skiriasi nuo visų kitų metodikų, ir išvis nuo visko, kas yra mūsų pasaulyje. Sakant paprastai, ji – tai viena, o visa kita – kita.
Koks yra skirtumas? Skirtumas tas, kad kabala pagrįsta paties žmogaus pasikeitimu. Ne ko nors, esančio mano išorėje, ne supančios gamtos keitimu, ne kokio nors „dievulio“ pozicijos mano atžvilgiu pagerinimu, ne kitų žmonių pozicijos pakeitimu. Aš neprašau, kad Jis pagerintų mano sveikatą, mano lemtį, – nieko panašaus. Aš prašau, kad jis pakeistų mano egoizmą – tik tiek!
Visa kabalistinė metodika pagrįsta tuo, kad žmogus pakeistų save. Visos kitos metodikos bei religijos pagrįstos tuo, kad Kūrėjas pasikeistų žmogaus atžvilgiu: prašau Jo, kad būtų gailestingesnis, geresnis, ieškau Jo palankumo.  Kabaloje šito nėra. Aš Kūrėjo atžvilgiu – kaip besikeičiantis žmogus, esantis Absoliute. Ir šis Absoliutas negali keistis. Jeigu Kūrėjas – pirminė priežastis, visko pradžia, jeigu Jis absoliučiai geras, absoliutus, amžinas, tobulas, tai Jis negali keistis. Keičiasi tik tai, kas netobula. Jis keistis negali. Todėl visi pasikeitimai vyksta tiktai žmoguje. Kitaip sakant, aš pagal savo jėgas, būsenas ir vidines savybes jaučiu didesnį ar mažesnį komfortą. Bet būtent aš, nes aš galiu keistis. Kūrėjas niekada nesikeičia, Jis – pastovi visuotina gamtos Jėga. Vadinasi, visos maldos, apie kurias kalba kabala, yra žmogaus prašymas pasikeisti. Į ką gi jis kreipiasi? Į sieną? Jeigu Kūrėjas pastovus, jeigu Jis amžinas, tobulas, tai Jis niekaip į tave nereaguoja. Bet tu, kreipdamasis į Jį, tampi kitoks ir sulauki kitokios reakcijos, nes tuo padidini savo jautrumą. Tu esi vis tame pačiame „Kūrėju“ vadinamame pastoviame lauke, tave veikia ta pati pastovi Jėga. Bet tu meldiesi, norėdamas pasikeisti, ir tada šis laukas veikia tave intensyviau. Štai tai ir vadinama malda.
Žodis „melstis“ hebrajų kalboje reiškia savęs teisimą. „Melstis“ – vadinasi – teisti save, vertinti save. Tai nėra kreipimasis į ką nors pasigailėjimo ar palaiminimo. Ne, tai naujas savęs įvertinimas. Štai kas yra malda. Todėl, nors ir religija naudoja tą patį žodį, kabaloje jis, kaip ir visa kita, turi visiškai priešingą reikšmę.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis

Gyventi dviejuose nesusikertančiuose pasauliuose

Ne vien norėti

Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (4)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

7 pamoka. Visas pasaulis – viena šeima

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Draugų susitikimas, 11-01-30

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (3)

Kabala ir kiti mokslai, Pamokos

5 pamoka. Kabala – visuomeninis mokslas

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

6 pamoka. Sėkmės sąlyga – teisinga aplinka

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011. Draugų susirinkimas. 11-01-28

Kongresai, įvykiai

Draugų susirinkimas

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (2)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

3 pamoka. Kabalos mokslo pagrindai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

4 pamoka. Dvasinio darbo pagrindai

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Kongresas Berlyne 2011 (1)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

1 pamoka

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

2 pamoka. Žmogus ir Gamtos dėsniai

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra