Pateikti vasario, 2011 mėn. įrašai.


Neramumų epocha

Krizė, globalizacija

Visai neseniai nugriaudėjo „WikiLeaks“ epopėja. Visi manė: „Kas gi bus su pasauliu, jeigu ėmė skleistis valdančiųjų paslaptys?“ O šiandien apie tai jau pamiršome, viską užgožė nauji įvykiai Tunise, Egipte ir kitose šalyse. Ir juos greitai pakeis rytojaus įvykiai.
Žmonių visuomenė smarkiai keičiasi. Mes dar nesuvokiame, į kokį vystymosi etapą įėjo mūsų pasaulis. Anksčiau vystėmės ribotai veikiant mūsų egoizmui lėtame istoriniame procese. Įpratome matyti, kaip auga mūsų vaikai, paskui anūkai, viskas buvo perduodama paveldint. Mūsų laikais visi dalykai „vienkartiniai“, o ką perduoti, jeigu per gyvenimą keletą kartų keiti gyvenamąją vietą, namus, šeimą? Ir iš pagrindų keitiesi pats.
Bet nūnai įžengėme į visiškai naują epochą, kuriai pavyzdžio nėra mūsų ankstesniuose gyvenimuose ir istorijoje. Ir mes turime tiksliai įsisąmoninti, kad šiandien pasaulis bus kitoks, visiškai nenuspėjamas. Mes jokiu būdu iš anksto negalėsime nieko numatyti. Jis išmuš bet kokį pagrindą iš po kojų. Kad ir kaip norėtume aprūpinti save ir vaikus, bei nuspėti, numatyti kažką dienai ar dviem, net nuo ryto iki vakaro, – visą laiką vis aiškiau pastebėsime esą nuolatos besikeičiančiame pasaulyje.
Tai nėra gražūs žodžiai – bus taip ir žmogus įpras prie šito. Iš šių įvykių jis supras, kad egoizmas neužtikrina jam normalaus, stabilaus egzistavimo. Jo egoizmas negali padėti jam susivokti pasaulyje. Jis bus priverstas atsižvelgti į pasaulį ne jame pačiame.
Šių staigių pokyčių priežastis ta, kad gamta pradėjo žiūrėti į mus, kaip į globaliai ir integraliai susijusius, kaip į vieną visumą, kaip į esančius vienoje, vienintelio gamtos organizmo uždaroje sistemoje.
Bet tokie mūsų poelgiais neatitinka šito ir yra panašūs į vėžinį darinį sveikame organizme, kuris suryja viską aplinkui ir galiausiai sukeldamas viso organizmo žūtį naikina ir save.
Ir visa tai vyksta tik dėl to, kad atskleistų mums Kūrėją. Tu esi nestabilios būsenos ir visi tavo judesiai gali sukelti visiškai nenuspėjamą reakciją. Neaišku, kas tave veikia, kas bus kitą minutę. Ir žmogus iš tikrųjų ima įgyti dvasingumą. Jame iškyla primygtinis poreikis pajausti Aukščiausiąją valdančiąją jėgą.
Pradžioje iš egoistinių paskatų: kur gi dingti, jei visai nežinau, kas, kaip ir kodėl? Mano egoizmas, mano gyvenimo būdas, − niekas, ką sukūrėme šiame pasaulyje, man niekuo nepadeda. Ir priverstinai turiu ieškoti: kas gi visa tai valdo?
Jeigu anksčiau atrodė, kad tai aš, vyriausybė, „elitas“, tai dabar matau − nieko panašaus. Pasirodo, kad vyriausybės nieko negali padaryti ir apskritai jas nuverčia per naktį. Jokie mūsų pasaulio šulai negali nuspėti, kas bus po poros minučių biržoje, su valiutomis ir juolab su gamtos stichinėmis nelaimėmis.
Visa tai taip „drebina“ žmones, kad jie pamažu pradeda suvokti: reikalingas kitas ramstis – tikrasis. Jeigu visi mūsų „dievukai“ krinta ir mato savo negalėjimą, tai kur gi toji Aukščiausioji jėga, kuri iš tikro viską valdo?
Ir štai čia, kai žmogui kyla toks poreikis, jame susikuria sąlygos atskleisti Kūrėją.
„Kūrėju“ vadinama vienintelė pasaulyje valdanti jėga. Kitos nėra. Ji valdo viską, įskaitant ir mus. Ji amžina. Mes ją priimame kaip tobulą. Kodėl? Nes ji viena. Niekas nesakė, kad tai gerai, ir niekas nesakė, kad tai blogai. Tiesiog ji viena ir visiems vadovauja, komanduoja, o mes sukurti tokiais, kad artėdami prie jos jaučiamės gerai. Ir todėl kalbame, kad ji – tobulumas ir gėris.

Iš 2011 m. sausio 29 d. ketvirtosios pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Sujungti vienu tinklu

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Komentarų nėra

Prašymas netikras, atsakymas tikras

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

Kai taškas širdyje atveda mus į grupę, pradedame atlikinėti įvairiausius veiksmus, dar tiksliai nežinodami, kas, kaip ir dėl ko. Mumyse kol kas nėra ketinimo davimui (lišma) ir nėra jam poreikio.
Tai negyvasis realizacijos lygmuo: mes jau įžengėme į kažkokį procesą, bet kol kas savęs neskubiname į tikslą, dar to nesugebame. Mes vystomės kaip negyvoje gamtoje – aplinkos veikiami ir absoliučiai ją atitikdami, nepridėdami savo jėgų.
Šis ketinimo lo lišma periodas skirstomas į etapus. Kildamas iš dvasinės negyvosios gamtos pakopos žmogus ima suprasti, kad viskas turi būti ne taip: „Kur mano pasirinkimo laisvė? Kas bus su manimi?“ Jis žengia paprastus, racionalius, praktiškus žingsnius ir suvokia, kad gali įsilieti į ypatingą procesą, kuris jam leis per aukštesnę sistemą nustatyti savo vystymosi tempą ir formą.
Kaip? Žmogus tiki, kad mokymosi metu dėdamas pastangas pritrauks grąžinančią į Šaltinį Šviesą. Paskyręs gyvenimą dvasinio tikslo siekimui, jis dirba grupėje, mokosi, užsiima platinimu ir visa tai darydamas siekia įgyti davimo savybę, ketinimą lišma, meilę artimui.
Tegul kol kas tai netikras, dirbtinis noras, bet žmogus vis tiek šitaip prišaukia sau Šviesą. Ryšio sistema sudaryta tokiu būdu, kad netgi netikri šaukimai ir ketinimai vis dėlto skatina Šviesą veikti.

Iš 2011 m. vasario mėn. 7 d. pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Ten, kur trokšta širdis…

Nesiliaukite prašę!

Komentarų nėra

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Krizė, globalizacija, Platinimas

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu

Komentarų nėra

Kabalos mokslo pranašumai

Kabala

1. Amžino gyvenimo suvokimas – tai davimo savybės, naujojo jutimo organo išvystymas, egzistavimas jame ir po fizinio kūno mirties.
2. Pasirinkimo laisvės pajautimas – taško, leidžiančio keisti gyvenimo eigą, suvokimas arba suradimas. Kitais atvejais – tai aiškus pojūtis, kad nėra prasmės ką nors daryti, nes nėra galimybės nieko pakeisti.
3. Santykiai. Šeimyninių santykių gerėjimas dėl bendros veiklos ir tikslų. Žmonės kartu pažįsta žmogaus prigimtį, o nesutarimus priima kaip galimybę taisytis.
4. Vaikų auklėjimas. Kai tėvai moko savo vaikus kabalos − tai geriausia, ką jie gali suteikti vaikui. Tai gilios žinios apie žmogaus prigimtį, teisingą elgesį su aplinkiniais bei pusiausvyra su gamta. Visa tai vaiko gyvenimą paverčia daug lengvesniu ir patogesniu. Tėvai ir vaikai kartu studijuodami kabalos mokslą tampa tikrais draugais, nes turi bendrus interesus. Tai retas reiškinys mūsų laikais, kai ryšio tarp vaikų ir tėvų praktiškai nėra.
5. Kabala padeda žmogui susidoroti su kasdieniniais sunkumais – žmogus suvokia jų šaknį, sugeba atsikratyti sunkumų. Jis žino, kokia leidžiančių jam išspręsti problemas veiksmų seka.
6. Studijuojantis kabalą žmogus neserga depresija, nes visada prieš akis turi aukštą tikslą, kurį veržiasi pasiekti.
7. Studijuojantis kabalą žmogus nekenčia dėl įvairiausių baimių, nes atsikrato rūpinimosi savimi. Jis neturi mirties baimės, nes supranta, kad tai tik fizinio kūno mirtis. Jis baiminasi ir rūpinasi tik tuo, kaip pakilti į davimo kitiems savybę.
8. Kabalistas netiki „slaptomis jėgomis“: žvaigždžių ir astrologijos įtaka, nužiūrėjimu, likimu, įvairių rūšių talismanais ir prietarais. Jis yra aukščiau viso šito ir tai daro jo gyvenimą suprantamesnį ir laisvesnį.
9. Žmogus į viską ima žiūrėti realiau – jis supranta, kad gamta turi savo nekintamus dėsnius. Gamtoje stebuklų nebūna. Yra tik dėsnių nežinojimas iš žmogaus pusės. Todėl, kai dėsniai žinomi, gyvenimas tampa paprastesnis.
10. Keičiasi tikrovės suvokimas – žmogus supranta, kad tik keisdamas savo požiūrį į tikrovę, o ne per išorinius pokyčius, gali ką nors pakeisti.
11. Studijuojant kabalą pasiektose aukštesnėse pakopose žmogus įgyja pusiausvyrą su gamta ir liaujasi jautęs bet kokias problemas, ligas ir t. t. Bet jeigu vis dar jaučia problemas dėl to, kad turi ryšį su kitais, dar neištaisytais žmonėmis, tai jas jaučia kitaip, nes žino jų prasmę ir priežastį.
12. Gilus žmogaus prigimties (savybių, norų, minčių ir ketinimų) supratimas. Tai padeda kuriant tarpusavio santykius visuomenėje: su savimi, šeimoje, su artimaisiais, darbe, su pasauliu. Žmogus supranta, kodėl žmonės elgiasi taip, o ne kitaip.
13. Begalinis mėgavimasis – tai dvasinis patentas. Turime daugybę poreikių, nuolat ieškome jų pripildymo. Malonumui įėjus į norą ir užpildžius tam tikrą poreikį, mėgavimasis trunka tik keletą sekundžių, o po to noras užgęsta. Kabalą studijuojantis žmogus žino, kaip panaudoti poreikį, norą taip, kad malonumas jo neužgesintų.
14 . Kabalą studijuojantis žmogus nuolatos siekia tikslo, noro atskleisti gamtos dėsnius, išspręsti visas abejones ir tai jo gyvenimui suteikia skonį. Jis panašus į atskleidžiantį sau pasaulį vaiką.
15. Žmogus kabalą studijuoja grupėje. Jis turi daug draugų ir jį palaikančių bendraminčių, su kuriais jį sieja ypatingi santykiai. Iš jų jis gauna pasitikėjimą, jausmą, kad turi daugybę draugų visame pasaulyje, kurie pagelbės tau bet kokioje padėtyje tik todėl, kad visus sieja bendras tikslas.
16. Studijuojantis kabalą žmogus aplinkiniuose vertina tik viena – jų Tikslo siekimo laipsnį. Ir tuo požiūriu visi gali būti lygūs. Kitos žmogaus savybės visiškai nevertinamos, nes jos duotos gamtos ir pagal jas negalime būti lygūs. Nevertinamas nei statusas, nei pinigų kiekis, nes tai nėra priskiriama paties žmogaus pasiekimams, tai duota ir nepriklauso nuo jo pastangų.
17. Atsikratyti rūpinimosi savimi – pats didžiausias laimėjimas, nes būtent galvojimas apie save ir lemia mūsų disbalansą su gamta, tai ir yra visų problemų priežastis žmogaus gyvenime. Rūpinimasis savimi galimas tik tiek, kiek būtina žmogaus egzistavimui. Tai, kas būtina, žmogus apsibrėžia pats.
18. Kabalos mokslo studijavimas padeda geriau suprasti gamtos mokslus, istorinius procesus, taip pat pagerina kūrybinius žmogaus gebėjimus.

Sudarė M. Sanilevičius

Daugiau šia tema skaitykite:

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins!”

Ką žmogui duoda kabala?

Nori milijono? – Imk!

Komentarų nėra

Siela

Filmai, klipai, Kūnas ir siela

Komentarų nėra

Pirmieji pradedančiųjų klausimai

Klausimai ir atsakymai, Kūnas ir siela, Kūrėjas

Klausimas: Kas yra Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas — tai Aukščiausioji jėga, valdanti ir kontroliuojanti visos sistemos veiklą. Mes atskleidžiame Jį tiek, kiek tampame panašūs į šią sistemą, t. y. irgi integralūs. Taip mes susijungiame su Kūrėju, su bendra valdančiaja jėga, ir tampame tokie pat amžini ir tobuli kaip Jis. Tai pakopa, kurią anksčiau ar vėliau turi pasiekti kiekvienas žmogus. Kiekvienas privalės suvokti šią bendrą sistemą ir pasiekti Kūrėją.
Klausimas: Ar dvasiniame pasaulyje egzistuoja angelai?
Atsakymas: Angelai — tai jėgos. Angelas (malach) kilęs iš žodžio Malchut (karalystė), jėga.
Klausimas: Ką reiškia sfiros?
Atsakymas: Sfiros — tai savybių, kurias turi kiekviena siela, bet skirtingomis kombinacijomis, apibūdinimas.
Klausimas: Kas yra „ištaisymas“?
Atsakymas: Ištaisymas — tai mūsų matymo, suvokimo korekcija, dėl kurios pradedame matyti tikrąsias pasaulio sąsajas. Juk gamta — globali ir integrali, ji nesiskaido į atskiras dalis, kaip kad mes įprastai ją daliname, sukūrę biologiją, zoologiją, botaniką, geografiją ir kt. Gamta jungia viską, tai — bendras paveikslas. Ir išsitaisymas yra tai, kad aš pradedu matyti visumą, sujungtą į vieną paveikslą — ir pats esu jos viduje kartu su visais. Todėl mūsų laikais populiari holistinė medicina (tinkama visam organizmui, ir visam pasauliui — kaip vieningai visumai).
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Mūsų siela — tai ta amžinos sistemos dalis, kurios mes siekiame. Mes jungiamės į šią sistemą 125-iomis pakopomis, kol nesusiliejame su visa sistema bendrai. Kiekvienas privalo pakilti ant kiekvienos iš 125 pakopų. Mums liko daugiausia 230 metų tam, kad užbaigtume savo išsitaisymą, atvertume globalų, integralų pasaulį ir visiškai į jį įsijungtume — kol sueis 6 000 metų. Tačiau mes galime tai padaryti anksčiau.
Klausimas: Ką reiškia „sielų ciklai“?
Atsakymas: Iki galo neištaisęs savo įsijungimo į bendrą, globalią sistemą, žmogus turi vėl ir vėl persikūnyti, kad tęstų išsitaisymą, kol bus įjungtas į bendrą sistemą kaip jos dalis, ir kiekvienas iš mūsų tarsi išplis, išsilies visoje sistemoje. O kol neištaisysime savęs — vis grįšime atsinaujinti į šį pasaulį.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Kūrėjas?

Klausimai apie sielą

Taisydamas save – taisai pasaulį

Komentarų nėra

Kreiptis į žmogų tiesiogiai

Krizė, globalizacija, Platinimas

Šiandien žmonija išvysčiusi ištisą pramogų pramonę, kad pamirštų gyvenimo tuštumą: įvairiausi pasaulio čempionatai, visų rūšių varžybos – viskas vyksta tam, kad supainiotų žmogų ir kažkiek užpildytų jo gyvenimą.
Juk egoizmas išaugo ir reikalauja pripildymo. Viena iš vyriausybės užduočių – „susukti“ liaudžiai galvą, kad ją nuramintų ir kažkuo užimtų − kad tik ji neuždavinėtų klausimų.
Juk ką tautai atsakyti, jeigu ji ima klausti apie gyvenimo prasmę? Valdžia nieko negali į jį atsakyti, tačiau ji nenori, kad piliečiai išeitų į gatves ieškoti gyvenimo prasmės, praradę tikėjimą ir šiuo gyvenimu, ir ja.
Todėl ji palaiko populiariąsias „žvaigždes“, masinę kultūrą, masines informavimo priemones, aprūpinančias mus visokiausia niekam tikusia informacija, kad tik supainiotų mus ir truputį nuleistų mus nuo lygmens, iki kurio jau išsivystėme… Juk jeigu leistume žmogui dabar veikti pagal jo paties aiškų norą, jis pradėtų uždavinėti labai rimtus, brandžius klausimus.
Jis atskleis, kad neturi nei auklėjimo sistemos augančiajai kartai, nei kultūros, nei pripildymo, nei sveikos visuomenės – nieko! Jis supras, kad gyvena visuomenėje, kur viešpatauja visiška savivalė. Ir tada jis paklaus: ir tai vyriausybė, pasaulis, ir tai, kaip reikia gyventi?!
Ir prasidės revoliucijos ir riaušės. Todėl pagrindinis vyriausybės uždavinys yra „prikimšti“ tautai galvą ir taip visur, bet kurioje šalyje: Europoje, Amerikoje, arabų valstybėse.
Todėl, kai žmogaus noras tampa didesnis nei jis gali gauti iš gyvenimo šiame pasaulyje, tada pabunda kabalos mokslas ir atskleidžia jam tikrąjį tikslą.
Tačiau tada kyla problema, kaip žmogui pateikti šias žinias, juk su jomis neįmanoma kreiptis į masines informavimo priemones, nei į pop žvaigždes, nei į mokslininkus, nei į švietimo sistemą, nei į vyriausybę. Ir visi bus „prieš“ patys nesuprasdami, kodėl! Atsiveria visiškas susipriešinimas tarp kabalos mokslo ir visų gyvenimo būdų, kuriuos išradome šiame pasaulyje.
Bus neįmanoma remtis jokiais kanalais – tik tiesiogiai kreiptis į žmones, kad jie sužinotų, jog kabala turi visus atsakymus į jų vidinius klausimus. Visi kiti nori juos supainioti su šiais klausimais ir užčiaupti bet kokiomis priemonėmis, tačiau žmonės neišvengiamai kentės neradę atsakymo į šiuos klausimus.
Todėl kreipiamės tiesiogiai į kiekvieną žmogų. Nesugebėsime sau rasti jokių kitų sąjungininkų. Jūs dar pamatysite, kaip jiems visiems su mumis nepakeliui.

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė – savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Ko reikalauja žmonės aikštėje

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint

Komentarų nėra

Ateities visuomenė

Ateities visuomenė, Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Kaip mes meilę paverčiame į neapykantą

Realybės suvokimas

Klausimas: Jeigu visa, kas egzistuoja šiame pasaulyje, yra dvasinio pasaulio, paremto meile, antspaudas, tai kaip mūsų pasaulyje gali egzistuoti žmogžudystė?
Atsakymas: Viskas pas mus ateina iš Begalybės pasaulio, iš pastovios ir tobulos būsenos, visiško susiliejimo su Kūrėju būsenos. Bet kūrinyje visos šitos tobulos šaknys atsiskleidžia pagal kūrinio netobulumą, parodydamos, kiek mes neatitinkame aukščiausios tobulybės.
Aukščiausiame pasaulyje veikia programa, padedanti tau atskleisti patį save ir suprasti, ką tau reikia papildyti, kad pasiektum savo šaknį.  Šaknyje viskas vyksta pačiu tyriausiu, ištaisytu ir tobuliausiu būdu. Bet mūsų pasaulyje dėl skirtumo tarp pakopų, pasaulių ji atsiskleidžia atvirkščia forma. Mes atskleidžiame dvasinį veiksmą, bet matome, koks jis nedvasinis – tiek, kiek mes patys neatitinkame aukštesnės pakopos. Tai vadinama: „Kiekvienas teisia pagal savo sugedimo laipsnį“. Aš matau arba pats atlieku kokius nors nedorus veiksmus todėl, kad pats esu blogas. Jeigu aš taisau save, tai pamatysiu, kad šitie veiksmai – geri. Ir kaip gi aš vakar mačiau, kad žmonės užmuša vienas kitą?! Šiandien aš matau, kad jie vienas kitam dovanoja dovanas! Šaknyje veiksmas nepasikeitė, bet aš save papildžiau iki šaknies ir todėl pakeičiau savo matymą. Aš gi galėjau pamatyti, kaip dvasiniame pasaulyje sunaikintas egoistinis ketinimas, o aš matau, kaip mūsų pasaulyje įvyksta tikros žmogžudystės.
Aukščiausias ir žemiausias pasauliai susideda iš tų pačių elementų, bet aukščiausiame pasaulyje tarp jų yra meilė, o žemiausiame – neapykanta. Žemiausiame pasaulyje viskas pasisuka atvirkščiai! Lieka tiktai detalės – o visi ryšio tarp jų tipai pasikeičia, nes mūsų pasaulyje šie ryšiai yra visiškai nutrūkę, ir mus skiria neapykanta, atsiskyrimas, kitų nepaisymas. O tuo tarpu aukščiausiame pasaulyje mes esame sujungti ir be galo atsidavę vienas kitam. Kaip mes su tavimi egzistuojame šitame pasaulyje, taip ir aukščiausiame pasaulyje egzistuoja dvasinis tu ir aš, tiktai ten mes esme sujungti ir mylime vienas kitą, o čia atskirti ir neapkenčiame. Skirtumas tarp pasaulių pavirsta į santykių skirtumą tarp manęs ir tavęs. Aukščiausios šaknys nustato, kad tarp mūsų kažkas turi nutikti – bet kas ir kaip nutiks, tai jau patys nulemiame savo neišsitaisymu arba išsitaisymu: ar mes neapkęsime ir užmušinėsime vienas kitą, ar mylėsime ir apkabinsime.

Iš 2011 m. vasario 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos  mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai man blogai

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Kaip išvengti kančių?

Komentarų nėra

Nuo namų ir garvežių atsispindinti šviesa…

Realybės suvokimas

Kiekviena šaka susijusi su savo šaknimi – t.y. visa, kas apačioje, kontroliuojama iš aukščiau. Bet žemesnysis pasaulis turi didžiulį kiekį detalių, susiformavusių dėl mūsų reakcijos. Juk mes turime pajusti atspindėtąją Šviesą, privalome ją sukurti! Kiekviena pakopa turi kilti aukštesniosios link.
Negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyje aš savo „atspindėtąja Šviesa“ sukuriu mašinų, fabrikų, aprangos, buitinių priemonių, vaikiškų daiktų ir pan. formas. Šis mano darbas kol kas vertinamas kaip „atspindėtoji Šviesa“, išsitaisymai, kuriuos turiu atlikti.
Pakopoje „Žmogus“ šių dalykų man nebereikės! Išsitaisymams vykti užteks mano ketinimų.
Tai, ką sukuriu šiame pasaulyje – mano išsitaisymas. Tai, kas nusileido iš aukščiau – duota man kaip pradinė medžiaga: mano kūnas, mane supanti gamta. O visa kita kuriu pats – kad iš šito pasaulio pakilčiau į Begalybės pasaulį!
Todėl iš pradžių statau namus ir visa kita mūsų pasaulyje, kol pasiekiu tokią išsivystymo pakopą, kai pradedu dirbti su ketinimais. Tuomet mūsų pasaulis man įgauna kitus bruožus – iš materialiosios gamybos aš pradedu kilti į dvasinę.
Tačiau kol visi žmonės nepasieks dvasinio išsitaisymo lygio, šis pasaulis egzistuos mūsų jutimuose, mūsų realybės suvokime.

Iš 2011 m. vasario 7 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikti savo likimą?

Nuo žemiško ekrano – prie dvasinio

Šaka ir šaknis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai