Pasitempk!

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kodėl net ir žinodamas, kas jam gerai, žmogus vis tiek daro tai, kas jam kenkia?
Atsakymas: Tai mes pastebime netgi žiūrėdami į mažus vaikus. Kiek kartų tenka bausti vaiką, kol jis pradeda ką nors suprasti. Bet vėlgi, supratimas atsirado dėl bausmių ar vaikas paprasčiausiai paaugo ir tapo protingesnis? Galbūt bausmės neturėjo įtakos? Dar klausimas, dėl kokių priežasčių mes keičiame savo elgesį.
Iš tikrųjų gaudami bausmes mes nesikeičiame. Apskritai nėra tokių bausmių ir paskatinimų, kaip kad mes suprantame. Likimo smūgiai mūsų niekada nepamoko. Mes tiesiog augame, išaugame savo rešimot, mumyse atsiranda kiti, keičiasi mus supanti aplinka, o jų veikiami keičiamės ir mes. Mes keičiamės tik lygindami du parametrus: mūsų vidinius duomenis (rešimot) ir mus supančią visuomenę. Sąveikaudami tarpusavyje jie ir nulemia mūsų būseną.
Mes privalome siekti, kad mūsų rešimot įgautų pusiausvyrą su aplinka. Tam – visi mūsų siekiai. Tai pagrindinis pasaulių sistemos dėsnis – panašumas, balansas, pusiausvyra.  Gamtoje visi to automatiškai siekia. Ir todėl, vos tik prarandame balansą su supančia aplinka, tuojau pat visomis jėgomis, sąmoningai ar nesąmoningai (priklausomai žmogaus išsivystymo lygio), bandome surasti, kaip atitikti.
Pavyzdžiui, atėję į kokią nors bendruomenę ar būdami kokioje nors kompanijoje, jūs visada prisitaikote, stengiatės būti panašūs. Taip jau sutverta, kad panašumo dėsnis − tai pirminis dėsnis, kurį Kūrėjas padarė visa ko pagrindu. Sukūręs priešingą Sau prigimtį, norą gauti, Jis trokšta, kad šis palaipsniui taptų panašus su Juo – noru duoti. Juk vystymasis kuria troškime protą, ir tada kūrinys tampa sąmoningas, jaučiantis, atskleidžia Kūrėją, tampa panašus į Jį, lygus Jam.
Nuo bet kurio kito negyvo kūrinio žmogus išsiskiria protu, kuris sąmoningai skatina kūrinį tapti panašiu į Kūrėją. Todėl visa mūsų valios laisvė − nuolatos kurti sau tokią supančią aplinką, kuri mus „temptų“ prie Kūrėjo. Vadinasi, mes turime rūpintis, kad aplinka bent viena pakopa būtų aukščiau už mus. Tada mes panorėsime tapti panašūs į Jį ir taip kartas nuo karto judėsime Kūrėjo link. Įsivaizduodami grupę kaip esančią aukščiau, didesnę, idealesnę už save, mes judame į priekį. Taigi viskas priklauso nuo teisingos aplinkos. Jos padedami automatiškai judame pirmyn. Tokia yra augimo dėsnio esmė.

Iš 2011 m. sausio 17 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su Kūrėju

Ką reiškia būti Kūrėju?

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.