Pateikti Šeštadienis, 12 vasario, 2011 dienos įrašai.


Kuo blogiau, tuo geriau

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Mes turime suprasti, kad šiuolaikines problemas išspręsime ne suvaldydami savo egoizmą, o pakildami aukščiau jo. Todėl kabalos mokslas nėra lengvas, jis nėra viename lygmenyje su metodikomis, kurios moko pamažu sutramdyti, sumažinti savo blogio pradą. Kabala sako: „Ne, tau visiškai nereikia kovoti prieš savo egoizmą. Deja, tu ir nesugebėsi – jis vis tiek augs, jis vis dar protingesnis už tave, todėl išsisuks ir bus aukščiau. Tau tik reikia žinoti, kaip nukreipti jį nuo savęs į išorę.“ Todėl kabalos mokslas moko, kaip pasinaudoti savo egoizmu. Tai labai nepaprastas mokslas, nes jis apima praktiškai viską. Jis leidžia tinkamai naudoti savo egoizmą, tada egoizmas auga, bet kuo daugiau auga, tuo daugiau turime galimybių išeiti iš savęs, suvokti mus supančią aplinką.
Nėra lengva paaiškinti žmonėms, kad jie išsitaisys ne sumažindami egoizmą, o teisingai jį panaudodami. Išeitų, kad kuo tu egoistiškesnis, tuo geriau, o žmonės šito nesupranta. „Kaip tai geriau? Kuo aš kenksmingesnis nei kiti, kuo pavydesnis, godesnis, šykštesnis, klastingesnis – tuo geriau?“ Taip, tai gerai. „Kaip tai gali būti gerai? Priešingai, mums reikia sunaikinti visas šitas ydas. Teisus tas, kuriame viso šito nėra“. Tai klaidinga! Teisus tas, kuriame yra didelės egoistinės miazmos, o jis tik pertvarko jas į ryšį su kitais. Į ryšį! Jo siekis – ne kažkokiu būdu naudoti savo kenksmingas savybes, o perdaryti jas į naudingas. Perdaryti! Jokiu būdu ne anuliuoti.
Tai sunku paaiškinti net protingiems, supratimą turintiems žmonėms. Šiandien vyksta pusiausvyros pažeidimas gamtoje, visuomenėje, asmeniniame gyvenime – visur. Ar tai blogai, ar tai veda į gėrį? Žinoma į gėrį! Kuo blogiau, tuo geriau? Žinoma, tuo geriau! Žmogui sunku tai suprasti, tai ne iš karto suvokiama, priimama. Kantrybės, po truputį viskas atsistos į savo vietas.

Iš 2011 m. sausio 28 d. antrosios pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Būk gudresnis už savo egoizmą!

Mano metai – mano turtas

Komentarų nėra

Siela: ne tai, ką jūs galvojote

Dvasinis darbas, Grupė, Kūnas ir siela

Grupė turi nuolat dirbti su kiekvienu iš draugų, o draugai – su grupe. Štai ką turi daryti žmogus. Jeigu mes viską teisingai surikiuojame – pagreitiname laiką ir tada iš tiesų jaučiame vystymąsi.
Jeigu ne, vystymasis slenka taip lėtai, jog mes pametame priežastį ir tikslą, neskiriame kelio etapų, ir viskas vyksta be vidinės jėgos, be to vidinio veiksmo, kuris skatintų mūsų vystymąsi.
Todėl turime apskaičiuoti mūsų siekiamas būsenas, pakopas, veiksmus. Reikia stengtis, kad noras priklausytų nuo mūsų – ne nuo žmogaus asmeniškai, o nuo aplinkos.
Juk dvasinė realybė egzistuoja tik tuose kelim, kurie yra tarp žmonių. Tarkim, per specialų filtrą mes matome žmonių norus. Po to uždedame dar vieną filtrą ir išryškiname ne jų asmeninius, o bendrus norus, esančius tarp jų. Štai šie norai ir yra dvasinis kli.
Šių norų nebūna viename atskirame žmoguje – juos pažadinti galima tik bendrais veiksmais, laidavimu, laikantis principo: „nedaryk kitam to, ko pats nenorėtum sulaukti“, „mylėk artimą, kaip save“. Vystydami šiuos norus, mes formuojame kli. Tai ta „pusė darbo“, kurią turi atlikti kūriniai.
Tačiau ir šiuo atveju nekalbama tiesiog apie norus. Kreipdamiesi į grupę matome, kad niekas neturi noro siekti dvasinio tikslo. Mes savyje tiesiog turime sužadinti prašymą, bendrą maldą – ir tai pritrauks Šviesą, formuojančią mūsų kli.
O po to kli pagal savo norą pradeda reikalauti ištaisymų ir tampa siela (nešama). „Siela“ –  tai ne asmeninis, individualus, vidinis žmogaus jausmas, o bendras, esantis tarp visų.
Materialiajame pasaulyje man atrodo, kad kiekvienas iš mūsų yra kli. O dvasiniame atvirkščiai: kli – tai tas bendras dalykas, kuris yra tarp mūsų. Materialieji kli – gaunantieji, viską traukiantys į vidų, o dvasiniai – atiduodantieji, ugdantys davimo savybę. Mes juk visada stebime išorę, todėl negalime pamatyti dvasinio pasaulio, negalime jo paaiškinti, atskleisti, pajusti. O ten viskas vertinama pagal visumą, bendrą jėgą.

Iš 2011 m. sausio 25 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne vien norėti

Davimo savybės detektorius

Jėga, keičianti vieną drabužį po kito

Komentarų nėra

Ką gi tu išsirinksi?

Dvasinis darbas, Grupė, Valios laisvė

Klausimas: Kaip nore mėgautis gali atsiskleisti jam visiškai priešinga savybė, kuri tarsi jį sunaikina?
Atsakymas: Jeigu tai būtų dviejų tipų medžiaga: materija ir antimaterija – tai iš tikrųjų jų nebūtų galima sujungti kartu. Bet jeigu medžiaga ir priešingas jai ketinimas, tada yra įmanoma. O be to, šitai galiu atskleisti tik esant vienai sąlygai: kad galiu juos sujungti tik vidurinėje linijoje.
Todėl mano prigimtinis noras mėgautis ir ketinimas duoti veikia dviejose skirtingose plotmėse: vienas nore, o kitas – ketinime. Ir visi mano išskaičiavimai, visa mano vidinė kova skirta tam, kad juos sujungčiau draugėn.
Tarkim, aš turiu norą mėgautis, kuriame gyvenu. Be jo gaunu ketinimą duoti, kuris gali būti:
1) žemiau noro mėgautis
2) viename lygyje su juo
3) aukščiau jo.
Dabar turiu juos kažkaip sujungti. Ketinimą gaunu tik iš „Šviesos, grąžinančios į šaltinio“, supančios Šviesos. Aš ją galiu pritraukti, tik turėdamas siekį duoti, „tašką širdyje“, kurį vystau padedamas grupės.
Aš, grupė ir mano noras mėgautis – visa yra mano nore ir susijungia draugėn. Jeigu mano noras pagal svarbumą lieka apačioje, o grupė ir „taškas širdyje“ viršuje, ir iš jų duoti, tai pakeliu šitą savo prašymą (MAN). O kaip atsaką į savo prašymą aš gaunu supančią Šviesą, kuri man suteikia ketinimą duoti.
Dabar, gavęs ketinimą duoti, galiu rinktis:
1) nuleisti jį žemiau savojo noro, tai yra, panaudoti jį dėl savo noro mėgautis, dėl naudos sau − tai vadinama netyrumu, klipa.
2) ketinimą laikyti viename lygmenyje su noru, juos sujungti – tai neišsiaiškinta būsena.
3) ketinimą iškelti aukščiau už norą – tai „šventumas“, davimas.
Būtent toks yra mano darbas – išsirinkti, kurioje iš šių trijų būsenų gebu būti.
Jeigu žmogus atkreips dėmesį ir pajaus, kas su juo iš tiesų vyksta, tai supras, kad jis visą laiką gali rinktis, tarsi būtų ant svarstyklių lėkštės. Iš vienos pusės – gavimas, iš kitos – davimas, o viduryje – klausiantis aš: ką pasirinkti?!

Iš 2011 m. sausio 21 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kurianti mintis

Universali gamtos formulė

Laisvas davimo veiksmas

Komentarų nėra