Pateikti Sekmadienis, vasario 13, 2011 dienos įrašai.


Laimės receptas? Ačiū – nereikia!

Kabala, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

Klausimas: Ar gali kabala padėti žmogui pasiekti vyro ir moters tarpusavio supratimą, sureguliuoti santykius šeimoje ar darbe?
Atsakymas: Ne, kabala nepadės tau susikurti gero gyvenimo šiame pasaulyje. Geras gyvenimas bus rezultatas to, kad tu visą tau atsiskleidžiantį blogį panaudosi ugdydamas meilę savo artimui ir Kūrėjui ir tavyje nebegims troškimai, kurie verstų blogai jaustis. Kabala neapgaudinėja žmonių! Tai ne psichologija, ne šarlatanizmas, ne mistika ir ne stebuklingas preparatas mūsų gyvenimui gerinti.
Kabala sako: tau atsiskleidžiantis blogis turi tikslą, jis skirtas pastūmėti tave išsitaisymo link. Neturi panaikinti troškimo, kuriame blogai jautiesi, – turi  pripažinti, kad pats noras yra blogas dėl tavo neapykantos artimui, ir ištaisęs savo neapykantą į meilę galėsi mėgautis meile artimui ir tavyje nebekils blogų norų. Jei nori sukurti šeimą ar jau esi santuokoje ir tarp jūsų atsirado nesantaika, nepakantumas ar nesusipratimas, to neįmanoma ištaisyti, neištaisius savo požiūrio į kūrinį ir Kūrėją. Kūrėjas yra tarp jūsų: „vyras ir žmona – ir Šchina tarp jų“. Dabar Šchina yra tremtyje, ji skleidžiasi kaip pikta, kenkėjiška jėga, kuri jus supriešina. Kūrėjas tai daro tyčia – kad jūs susivienytumėte ne ankstesniu, gyvūniniu lygmeniu (kaip patelė su patinu giminei pratęsti), o kad susilietumėte tarpusavyje kaip dvi sielos į vieną  ir atskleistumėte bendrą davimo jėgą, kuri suvienys jus abu. Jeigu įstengsite ištaisyti tarpusavio santykius, jūs iš tikrųjų tapsite šeima. Kitaip jums nieko neišeis. Kabala neduoda patarimų, sprendimų ir vaistų dabartinei tavo būsenai, – ji pakelia tave į kitą būseną, kurioje galėsi būti laimingas, sėkmingas ir tobulas.
Visos kančios, problemos ir smūgiai mūsų pasaulyje kyla ne tam, kad atneštų taiką ir tobulumą, – o kad pakeltų mus virš mūsų pasaulio, antraip tai būtų panašu į komunizmo statybą Rusijoje. Jeigu tu darai ką nors ne dėl Kūrėjo (t.y. ne todėl, kad artėtum prie absoliutaus davimo), tau nieko neišeis.
Man bloga, problemos šeimoje, darbe, su vaikais, su sveikata, noriu sėkmės visose šiose srityse, o kabala sako, kad man bus gerai? Puiku, aš sutinku užsiimti kabala! Tam turiu duoti kitiems? Esu pasiruošęs netgi duoti kitiems, kad tiktai man būtų gerai. Tai vadinama „lo lišma“ („ne dėl Kūrėjo“). Tai reiškia, jog žinai metodiką ir nori ją įdiegti į gyvenimą, kad tau irgi būtų gera. Dabar viskas priklauso nuo to, kokia proporcija esi pasiruošęs duoti kitiems, kad pagerintum savo būklę. Iš pradžių vienas procentas kitiems ir 99 % – sau, po to atvirkščiai: 99% – kitiems ir vienas procentas – sau. Tai tęsis, kol nepajusi jėgos, leidžiančios nieko nebenorėti sau. „Man nesvarbu, kas vyksta su manimi, aš noriu duoti kitiems“,– tai vadinama „davimu dėl davimo“.
Mes niekada negalėsime grįžti prie klestinčio ir ištaisyto materialinio gyvenimo. Visos metodikos, tvirtinančios, jog galima to pasiekti, meluoja. O kabala nuo pat pradžių sako, kad tai neįmanoma, nes visas blogis šiame gyvenime egzistuoja tam, kad galėtų pakelti tave į aukštesnę pakopą. Jeigu tu taikai kabalos mokymą šiam gyvenimui pagerinti, pradedi pardavinėti šventintą vandenį ir raudonus siūlelius, ir šis mokymas tampa mirtinu nuodu. Privalome suprasti, kad dabartinės pasaulio būklės priežastis yra būtinybė išaukštinti mus, o ne pagerinti mūsų būseną. Tuo kabala ir skiriasi nuo kitų metodikų.
Ir  jeigu tau kažkas žada gerą gyvenimą šiame pasaulyje, sveikatą ir laimę šeimyniniame gyvenime – netikėk, tai melas! Gamta trokšta pakelti mus iki lygmens „Žmogus“. O kai tu pats sieki šios būsenos, visa kita kuo puikiausiai susiklosto!

Iš 2010 m. sausio 24 d. pamokos „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką žmogui duoda kabala?

Vyras ir žmona: kur Kūrėjas tarp jų?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Komentarų nėra

Asmeninis santykis

Grupė

Klausimas: Esu toje aplinkoje, kurią man parinko Kūrėjas. Tačiau šios aplinkos atgarsis tarytum vėluoja, stabdo mane. Aš lenkiu galvą prieš draugus, o jie tarytum įtempia vadeles, mano šuolius paversdami žingsniais. Ką daryti?
Atsakymas: Būna įvairių situacijų. Žmonės, pasiekę aukštas dvasines pakopas, gali apsimesti abejingais, norėdami, kad tu labiau pasistengtum ir vis tik įvertintum juos teigiamai, nors visi jie tavo akyse apsileidėliai, tinginiai ir pan.
Jeigu grupę sudaro naujokai, nepraėję machsomo, ir turintys egoistinį ketinimą lo lišma, jiems negalima apsimetinėti abejingais. Jie turi vienas kitam demonstruoti entuziazmą, antraip jie nejudės pirmyn. Jie turi būti gerai išmokyti žadinti kiekvieną, kad niekas neliktų abejingas.
Reikia būti dėmesingiems. Kai kurie negali susidraugauti su žmonėmis, kurie šoka, dainuoja, juokiasi ir verkia. Jiems tai nerūpi. Tuomet draugai turėtų pastebėti, kad aš nekreipiu dėmesio į jų pastangas, ir rasti būdų, sugalvoti gudrybių, kurios mane paveiktų.
Taip reikia dirbti su kiekvienu. Grupę sudaro atskiri asmenys, todėl turime rūpintis visų kilimu. Tačiau tuo pat metu turime būti kantrūs, nes kiekvienas vystosi savo tempu.
Kai kurie metų metus negali suprasti šio principo, jie tarsi čia, bet iš tiesų jų nėra. Kitus traukia mokslo procesas, jiems kiekvienas išmoktas „Mokymo apie dešimt sfirų“ puslapis – dvasinis pasiekimas. Treti puikiai dėsto pamokas arba pasižymi dar kuo nors, o visa kita ignoruoja. Taigi, reikia būti kantriems.

Iš 2011 m. sausio 25 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela: ne tai, ką jūs galvojote

Prisikasti iki tikrojo egoizmo

Vidinė grupė

Komentarų nėra

Gailestingumas

Filmai, klipai, Interviu, susitikimai

1 komentaras