Pateikti Antradienis, 15 vasario, 2011 dienos įrašai.


„Jeigu būtume žinoję, iš kokių šiukšlių“

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip galima klausyti patarimo „džiaugtis“, kai dvasiniame darbe jauti „šiukšlių skonį“?
Atsakymas: Tai etapas, kai dar nesupranti šiukšlių svarbos. Bet negi be atliekų, be trąšų gali kas nors išaugti? Pasaulyje nėra nieko nereikalingo, todėl viskas priklauso nuo tavo požiūrio.
Mes turime praeiti visas būsenas ir būtinai pajausti kiekvieną iš jų. Tai tokios būsenos, kai mirtis atrodo saldesnė už gyvenimą, bet tau nepavyks jų išvengti, mat privalai suprasti, kas yra „noras gauti“.
Aš kalbu atvirai ir neperdėdamas, jeigu šito nepajausi, tai negalėsi išsilaisvinti iš noro mėgautis valdžios, nors ir tai nelabai padeda. Tai „mirties angelo“ suvokimas. Be grupės palaikymo, be griežtos dienotvarkės, be įsipareigojimų, kuriuos tu prisiimi, neįmanoma susidoroti su šituo.
Geriausia, ką gali dėl savęs padaryti, tai prisiimti įsipareigojimų. Tu privalai darbą atlikti šiandien – tegul tai tave spaudžia, kaip jungas jautį. Nieko nėra blogiau nei jaustis laisvam. Nežiūrint to, kad nieko nematai, nejauti, nesupranti ir neprisimeni, imi dirbti, nes privalai, ir palaipsniui išeini iš kritimo būsenos ir tęsi savo kelią.
Mus valdo dvi jėgos, ir mums duota galimybė pereiti nuo vienos valdymo prie kitos. Yra dviejų jėgų valdžia ir tarpinė būsena, kai renkiesi, kuri tau darys įtaką. Tu turi pasistengti iš tarpinės būsenos – vidurinės linijos – valdyti šias dvi jėgas, tarsi tai būtų dvi vadžios, kurias laikai savo rankose.
Todėl laikykis dienotvarkės: pamoka, pamokos pakartojimas, dainuok, šok kambaryje, kai tavęs niekas nemato, juokis – daryk viską, kad išeitum iš blogos būsenos! Tu nesutinki, tu priešiniesi šios jėgos valdymui! Nusivylimas visų blogiausia.

Iš 2011 m. sausio 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo išmintis: mėgautis kiekviena akimirka

Kai atslenka tamsa

Kritimas – tai džiaugsmas

Komentarų nėra

Apie Rabašo straipsnius

Kabalos mokymasis

Rabašo straipsniai palaipsniui ima aiškėti žmogui, priklausomai nuo to, kiek jis juos realizuoja. Iš pradžių atrodo, kad jie parašyti negražiai ir neteisingai, kad jų atskiros dalys nėra susijusios tarpusavyje, kad jos nenuoseklios… Mes nematome juose tikslaus sielos jėgų judėjimo, siela vystosi būtent taip, mat mes nežinome savo sielos.
Jeigu žmogus pats atlieka šiuos veiksmus ir tuo pat metu studijuoja šiuos straipsnius, jis mato, kad jie parašyti visiškai tiksliai ir negali būti kitaip, nes kabalistai rašo remdamiesi tuo, ką jaučia, o visos sielos praeina vieną ir tą patį kelią, tas pačias būsenas. Todėl šie straipsniai žmogui tampa artimesni ir suprantamesni – tai jo sielos „rankraštis“.
Iš pradžių žmogus mokosi, mėgina atsiminti, jis prisimena atskiras frazes, kai kurias iš jų supranta, o kai kurių dar ne. Jis kartoja jas it mažas vaikas − kartojantis suaugusiųjų žodžius nesuprasdamas jų reikšmės. Palaipsniui, tiek, kiek realizuoja šiuos straipsnius, žmogus pradeda matyti, kad šios eilutės tiksliausiai išreiškia jo būseną ir kitaip neparašysi, būtent todėl kabalistai pasitelkia citatas iš Psalmių, Talmudo („Tėvų pamokymai“), Pranašų ir kitų šaltinių.
Tai labai ypatingi straipsniai. Aš augau su jais, jie buvo parašyti šalia manęs ir tada skaitydamas juos daugelį metų mačiau, kad jie tampa žmogui artimesni ir realesni, taip, kad tu jau skaitai juos ne iš knygos, o iš vidaus, iš sielos, kuri atsiskleidžia darnoje su šiais žodžiais. Tai įvyks su visais, būtent dėl tos priežasties, kad šie straipsniai parašyti remiantis visišku sielos suvokimu.
Rabašas buvo didis žmogus, kad ir kaip jis save slėptų, jam tai pavyko – paslėpti save nuo visų! Bet tas, kas suvokia jo straipsnius, mato, kad tai buvo didis žmogus. Visoje iki jo buvusių kabalistų grandinėje pradedant Adomu nebuvo nė vieno, kuris taip nuosekliai, išsamiai, išsaugodamas ryšį su šaknimi, šakų kalba ir su visa Penkiaknyge (Tanachas), pateiktų dvasinio darbo sistemą, aiškintų ją atvirai ir prieinamai visiems.
Rabašas ima tave už rankos ir praveda pro visus straipsnių etapus taip, kad tu negali suklysti. Jis pabrėžia kiekvieną detalę, į kurią turi atkreipti dėmesį. Neturime artimesnio nei jis sielos vystymuisi mokytojo. Baal Sulamas labai aukštas, akademinis ir universalus, jis nusileidžia pas mus nuo aukšto kalno, o Rabašas – artimas ir švelnus auklėtojas, kuris su meile ir nerimu švelniai perduoda mums išsitaisymo metodiką.

Iš 2011 m. sausio 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Komentarų nėra

Harmonija

Filmai, klipai

Komentarų nėra