„Jeigu būtume žinoję, iš kokių šiukšlių“

2011-02-15

Klausimas: Kaip galima klausyti patarimo „džiaugtis“, kai dvasiniame darbe jauti „šiukšlių skonį“?
Atsakymas: Tai etapas, kai dar nesupranti šiukšlių svarbos. Bet negi be atliekų, be trąšų gali kas nors išaugti? Pasaulyje nėra nieko nereikalingo, todėl viskas priklauso nuo tavo požiūrio.
Mes turime praeiti visas būsenas ir būtinai pajausti kiekvieną iš jų. Tai tokios būsenos, kai mirtis atrodo saldesnė už gyvenimą, bet tau nepavyks jų išvengti, mat privalai suprasti, kas yra „noras gauti“.
Aš kalbu atvirai ir neperdėdamas, jeigu šito nepajausi, tai negalėsi išsilaisvinti iš noro mėgautis valdžios, nors ir tai nelabai padeda. Tai „mirties angelo“ suvokimas. Be grupės palaikymo, be griežtos dienotvarkės, be įsipareigojimų, kuriuos tu prisiimi, neįmanoma susidoroti su šituo.
Geriausia, ką gali dėl savęs padaryti, tai prisiimti įsipareigojimų. Tu privalai darbą atlikti šiandien – tegul tai tave spaudžia, kaip jungas jautį. Nieko nėra blogiau nei jaustis laisvam. Nežiūrint to, kad nieko nematai, nejauti, nesupranti ir neprisimeni, imi dirbti, nes privalai, ir palaipsniui išeini iš kritimo būsenos ir tęsi savo kelią.
Mus valdo dvi jėgos, ir mums duota galimybė pereiti nuo vienos valdymo prie kitos. Yra dviejų jėgų valdžia ir tarpinė būsena, kai renkiesi, kuri tau darys įtaką. Tu turi pasistengti iš tarpinės būsenos – vidurinės linijos – valdyti šias dvi jėgas, tarsi tai būtų dvi vadžios, kurias laikai savo rankose.
Todėl laikykis dienotvarkės: pamoka, pamokos pakartojimas, dainuok, šok kambaryje, kai tavęs niekas nemato, juokis – daryk viską, kad išeitum iš blogos būsenos! Tu nesutinki, tu priešiniesi šios jėgos valdymui! Nusivylimas visų blogiausia.