Pateikti Trečiadienis, 16 vasario, 2011 dienos įrašai.


Koks jūsų požiūris į religiją?

Kabala ir religija

Religija – tai ne visuomeninis, o privatus kiekvieno reikalas. Žmogaus santykis su Dievu – intymi ir nuo visų saugoma paslaptis. Tegul tokia ir lieka. Primesti tam tikrą požiūrį į gyvenimą, jo prasmę, tikslą, aukščiausiąją jėgą (ar yra tokia, kokia ji, aš ir ji) – niekas neturi teisės, netgi tėvai savo vaikams. Tai išplaukia iš to, kad Dievas nėra nei jaučiamas, nei pasiekiamas.
Ypač nepriimtina, kai religija žmogui primeta pasaulėžiūrą. Pavyzdžiui, tvarkydama savo buitį, ji į savo lavinimo ir auklėjimo tinklą įtraukia tėvus ir vaikus – taip įpainioja vaikus ir paverčia juos savo adeptais nepaisydama jų valios.
Religija turi būti kaip klubas: kas nori, tas ir lanko. Jeigu įvairiausios politinės jėgos nesinaudotų religija visuomenei valdyti, iš esmės religija tokia ir būtų.
Bet politikams  naudinga manipuliuoti tikėjimu ir ugdyti žmonių priklausomybę – todėl susiformavo ne tikintieji, o religiniai-politiniai valdantieji, manipuliuojantys minia.
Be to, norinčiųjų iš tikėjimo užsidirbti netrūksta – jie tarsi aptarnauja tikinčiuosius, bet tai yra jų darbas. Religijoje neturėtų būti darbo, specialybės ar mokamos tarnybos.
Kabala – tai ne religija, o žinios, ji ne pardavinėja savo santykį su Kūrėju, o yra metodika, kaip atskleisti aukščiausius Gamtos valdymo dėsnius – todėl visi galime jos mokytis ir perduoti ją vaikams. Nes tai – žinios, ir tu tik mokaisi jomis pasinaudoti.
Kabala yra laisva nuo bet kokių veiksmų, apeigų ar reikalavimų besimokantiems. O išorinis kabalos ryšys su žydų tradicijomis išplaukia iš to, kad judaizmas susiformavo iš žemiškojo, o ne iš dvasinio kabalistinių žinių taikymo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Religija pasitraukia kartu su žmonijos vaikyste

Kabala ir religija

Kur religija, o kur kabala

Komentarų nėra

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Krizė, globalizacija

Iš istorijos matyti, kad nė vienas diktatorius galiausiai neatnešė nieko gero savo žmonėms – tik kančias. Nors tokiu būdu jie skatino pasaulį vystytis. Tačiau šiandieninės būklės apskritai negalima lyginti, nes gyvename jau globaliame pasaulyje.
Anksčiau pasaulis egzistavo pačios piramidės viršūnės sąskaita – vadovaujami atskirų asmenybių, apdovanotų neribota karališka valdžia, kurių kiekvienas žodis buvo tenkinamas. Prieš keletą šimtų metų toks valdytojas dar turėjo galimybę pateikti naudingą sprendimą, bet šiandien, globaliame pasaulyje, jei kas nors bandys įgyvendinti savo asmeninę nuomonę, pasirašys savo kvailumu, nes globaliame pasaulyje negali nuspręsti kažkuris vienas valdytojas, viena vyriausybė ir netgi visos vyriausybės, susirinkusios kartu – niekas nepadės! Būtinos visos sistemos žinios – o prezidentas jų neturi, jis dar didesnis egoistas nei visi kiti (juk dėl to jis ir tapo prezidentu). Todėl dabar nė vienas valdytojas ar vyriausybė nepasieks sėkmės – jie gaus valdžią, šiaip taip išsilaikys keletą metų ir žlugs. Tai vyks visame pasaulyje. Mes pamatysime, kad pradedant mūsų laikais ir vėliau vyriausybės bus vis seklesnės. Kaip dabar Egipte – vieną dieną išeis į gatves milijonai žmonių ir vyriausybė žlugs.
Kodėl valdžia negali savęs apginti, kur gi armija? Jie jau neturi buvusios galios, jiems jau nebepavyksta, nes pasaulis pasireiškia kaip integralus, globalus ir žmonės apačioje jau nepriima nuolankiai visko, ką kalba valdytojas viršuje. Pasaulis pradėjo veikti pagal naujas taisykles, o mes dar šito nesuprantame. Jokie valdytojai mums daugiau nepadės, galite bet ką išrinkti. Jie ir anksčiau vystė pasaulį kančiomis, bet vis tik vystė! Pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis, kuris norėjo įdiegti graikišką kultūrą visame pasaulyje ir pasikvietė į pagalbą mokslininkų, patarėjų. Jis turėjo visą programą, ką jis su pasauliu nori padaryti. Tačiau šiandien valdytojo sąskaita jau nebepasistūmėsime.

Iš 2011 m. vasario 11 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo blogiau, tuo geriau

Kur nukreipsime mums duotą jėgą?

Suprask gyvąją gamtos kalba ir pasakysi: „Pasaulis nuostabus!“

Komentarų nėra

Pliekiant visatos egoizmo botagui

Dvasinis darbas, Grupė

Iš 2 pamokos Maskvoje

Klausimas: Kodėl mes turime dirbti su savimi būtent grupėje? Kodėl negalime dirbti su savimi sąveikaudami su išoriniu pasauliu?
Atsakymas: Dirbti tarpusavyje grupėje, o ne su išoriniu pasauliu, turime todėl, kad, visų pirma, taip siūlo kabalistai. Kodėl jie siūlo būtent tai? Todėl, kad mes su jumis turime sudaryti tokį bendrą norą, kuris savybėmis bus panašus į Kūrėjo. Tada galėsime Jį atskleisti.
Jeigu prieisiu prie žmogaus gatvėje ir pasakysiu: „Imkime vienas kitą mylėti“, – jis pamanys, kad aš gėjus. Iš tikro meilės savybė – tai Kūrėjo savybė, kertinė mums pasireiškianti Jo savybė. Aš kažkokiu būdu turiu įgyti šią savybę. Kaip? Tik būdamas su tokiais žmonėmis, kurie mane supranta. Vadinasi, mes turime suvienyti savo norus, pajusti vienas kitą taip stipriai, tarytum visi kartu būtume viena visuma. Link to šiandien mus gina bendras visatos egoizmas. Ši globalizacija, ši pradėjusi reikštis tarpusavio priklausomybė, šie gamtos smūgiai – viskas varo mus tik į vieną pusę – verčia suartėti, susiburti, kaip gyvūnėlius, neturinčius kur dingti. Visos nelaimės, kurios dabar mus užgrius, privers mus suartėti. Suartėti vidumi! Ne šiaip susiburti vienoje teritorijoje, o savyje. Pamatysite: Gamta veiks sistemingai, muš į vieną tašką. Todėl mums, visų pirma, reikia „susiplakti“ su tais, kurie mus supranta. Ir kartu formuoti vieną bendrą norą. Kai tik jį suformuosime, jis ir bus grupė, virtusi viena širdimi, vienu noru. Tada savo susivienijimo mastu jausime Kūrėją: nefeš, ruach, nešama, chaja, jechidaŠviesos pasireiškimą tarp mūsų.
Visos sielos tarpusavyje susijungusios į vieną pasaulį, bet mes, būdami jų dalimi, jau susivienijome ir praleidome per save šią Šviesą. Dabar ji palaipsniui pereina į kitas sielas, ir jos taip pat ima busti, staiga pradeda jausti, jog mes turime ypatingą užpildymą. Ir mes juos patrauksime. Pamatysite, kaip jie ateina. Bet tam iš pradžių jums reikia įvykdyti ypatingą sąlygą – jumyse turi būti Šviesa. Todėl jūs negalite dirbti su pašaliniais žmonėmis, kurie nieko šito neturi. Tai reikalauja kabaloje aprašyta pasaulių ištaisymo sąlyga. Kodėl? Nes toks Gamtos dėsnis. Mes turime pradėti nuo tų neištaisytų norų, kurie yra arčiausiai Šviesos. Taisydami juos, jais naudodamiesi, mes galime nusileisti vienu lygmeniu žemiau, į mažiau ištaisytus norus. Ištaisę juos leidžiamės į dar sunkiau ištaisomus norus. Visą laiką nuo lengvesnio darbo prie sunkesnio. Taip mes vystomės ir savo gyvenime: visas problemas sprendžiame palaipsniui, pradėdami lengvesnėmis ir baigdami sunkesnėmis. Tai natūralus gamtos dėsnis.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikia ištaisymo mechanizmas

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Komentarų nėra