Pateikti Ketvirtadienis, 17 vasario, 2011 dienos įrašai.


Vyras ir moteris: būti ar nebūti kartu?

Vyras ir moteris

Iš antros pamokos Maskvoje

Klausimas: Ar mums būtina tuoktis?
Atsakymas: Iš vienos pusės, tekėti ar vesti – nebūtina.
Iš kitos pusės, turime suprasti, kad mūsų pasaulis sukurtas pagal panašumą į Aukštesnįjį pasaulį.
Šiandien šeima irsta. Per artimiausius 5-10 metų pamatysime, kad žmonės apskritai neranda vienas kito. Kam tekėti? Kam vesti? Kam visa tai? Žmonės nebejaučia poreikio. Dingo visuomenės pamatas. Matome, kad pasaulis taip keičiasi tarsi artėtų prie savo pabaigos.
Ar būtina žmogui būti susituokusiam, kad kiltų dvasinėmis pakopomis? Ne. Tokios būtinybės nėra.
Tiesa, kad labiau atitiktume dvasinę tikrovę, turime turėti šeimą ir vaikų, dirbti, gyventi normalų patriarchalinį gyvenimą, tokį, koks vyravo per amžius. Bet ši sąlyga nebūtina, todėl šiandien kabalistai nekelia tokio reikalavimo.
Vyrams tai labiau reikalinga negu moterims, nes vyras turi eiti priešindamasis.
O moteris neturi priešintis. Moteriai, kitaip negu vyrui, nebūtina galynėtis su savo egoizmu. Ji atlieka darbą grupėje, padeda, aptarnauja, mokosi, tvarko medžiagą, ir šiuo noru padėti ir dalyvauti taiso save, teisingai įsikomponuoja į bendrą norą, į bendrą kli. Jai nereikia, nebūtina ištekėti.
Iš kitos pusės, vyras, kad pasiektų dvasinį pasaulį, privalo įdėti daug daugiau pastangų, kurių nepalyginsi su tuo, ko reikalaujama iš moters. Todėl jis privalo vesti, rūpintis šeima ir „dirbti“ su draugais. Jo dvasinis darbas ypatingas – sunkus, tikras.
O moteriai ne taip. Jeigu moteris padeda, dalyvauja, įsijungia į grupę – šito pakanka. Taip ji visiškai atlieka savo vaidmenį. Tai nei lengviau, nei sunkiau – paprasčiausiai kalbama apie skirtingus išsitaisymo metodus, apie skirtingus sielų tipus.
Ir mūsų pasaulyje anksčiau žmonai nereikėjo rūpintis atlyginimu. Moteris sukurta taip, kad privalo rūpintis namais. Visa, kas susiję su namais ir šeima, – tai žmona. O vyras – viskas, kas susiję su uždarbiu, o ne su namais. Tokia turėtų būti tvarka, kad atitiktų Aukščiausiąsias šaknis, kurios Acilut pasaulyje sieja Malchut ir Zeir Anpin. Iš esmės, taip šitame pasaulyje turėtų būti tvarkomas mūsų šeimos lizdas.
Tačiau šiame vystymosi etape jau stebime išsigimusias šeimos formas. Nieko nepadarysi – mutacija.

2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Be moters nėra vystymosi

Apie meilę paprastai

Trečias nėra nereikalingas

Komentarų nėra

Nutiesti tiltą virš savojo egoizmo

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas: Jeigu Kūrėjas suteikia man kančias, tai kaip galiu prie Jo priartėti?
Atsakymas: Kūrėjas tikslingai mums siunčia kančias, kad tau būtų lengviau pakilti virš savojo ego, kuriame jas jaučiame. Pakilęs virš savojo ego, sugebėsi išvystyti kitokius santykius su žmonėmis: grįstus ne gavimu, o davimu.
Ir tada imsi jausti Kūrėją ir pasaulį, funkcionuojantį ne tam, kad gautum ir pripildytum savąjį ego, šis pasaulis bus grįstas davimu ir noro duoti pripildymu, kitaip tariant, įgysi antrojo tikrovės išmatavimo pojūtį.
Gamta, kurioje gyvename, skirstosi į dvi dalis. Mūsų pusė krypsta į tikrovės suvokimą mūsų viduje. Ir kai savo viduje jaučiu bei gaunu įspūdžius iš šios tikrovės, kurioje esu, tai negaliu suvokti daugiau nei šio pasaulio realybė.
Antroji pusė orientuota į priešingą mums prigimtį – į davimą, kuris su mumis neturi jokio atgalinio ryšio. Mums suteikiama galimybė per kabalos mokslą įgyti ir antrąją prigimtį bei pradėti jausti antrąją tikrovės dalį.
Tačiau pakilęs virš savojo ego, virš to, ką jauti nore gauti, jau dirbi tik nore duoti.
Vadinasi, tu gali egzistuoti abiejose formose ir atitinkamai jausti du išmatavimus. O jau po to suprasi, kodėl Kūrėjas paslėptas nuo mūsų.

Iš 2010 m. gruodžio 14 d. pamokos „Kabala tautai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Tai ne šiaip sau žaidimas

Šešėlių teatras

Komentarų nėra

Vargas dėl proto

Filmai, klipai

Komentarų nėra