Pateikti Šeštadienis, 19 vasario, 2011 dienos įrašai.


Dvidešimties milijardų vienybė

Laidavimas

Klausimas: Matome, kad žmogus yra grobuonis. Visas jo egzistavimo tikslas – praryti artimą ir pasiekti savo tikslą. Jeigu pasieksime laidavimą, o Žemėje gyventojų padidės iki 20 – 25 milijardų, kaip visa tai vyks realybėje?
Atsakymas: O kur problema, jeigu bus dvidešimt milijardų žmonių? Įsivaizduokite, kad jie visi – jūsų giminės, kad jaučiatės su jais kaip viena visuma, ir jums visiškai netrukdo tai, kad jie yra su jumis. Atvirkščiai, jūs keičiate savo požiūrį į juos: jums malonu, kai jie visi yra kaip galima arčiau jūsų.
Klausimas: Bet jeigu nėra jokių limitų, kas gi tada atsitiks?
Atsakymas: Kiekvienas sau nusistato limitą. Įsivaizduokite mamą, kuri turi dvidešimt milijardų vaikų. Argi tai jai trukdo, jeigu ji turi viską, ko reikia? Ji egzistuoja Begalybės pasaulyje, kitaip tariant, absoliučios Šviesos, sotumo, pripildymo, gausos pasaulyje.
Žinoma, sunku įsivaizduoti, kaip žmogus keičiasi. Bet jeigu esate šalia mylimojo, kai jis iš tikrųjų – mylimasis, o ne iš išskaičiavimo, tada norite visą laiką būti su juo kartu, visą laiką šalia jo, kaip įmanoma arčiau.
Tai kokia gi problema, jeigu bus dvidešimt milijardų mylimųjų? Jūs nejaučiate, kad tai dvidešimt milijardų. Jūs jaučiate, kad jie visi – kartu su jumis. Ir ši būsena – pati geidžiamiausia, komfortiškiausia.
Iš tikrųjų neišskirstote jų į dvidešimt milijardų – jų nėra, o esate jūs vienas. Tai ir yra vadinama įsijungimu.
Mums trukdo psichologinė problema. Negalime įsivaizduoti, kaip tai bus. Įsivaizduojame, kad esame kūnuose, bet laiduodami jausime ne kūnus, o vidinį kiekvieno potencialą.

Iš 2011 m. sausio 28 d. antrosios pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiminga 7 milijardų mažylių mama

Unikalus kiekvienos sielos diapazonas

Mes visi atsakingi vienas už kitą

Komentarų nėra

Teisingas klausimas – tai jau atsakymas

Dvasinis darbas

Iš pirmosios kongreso Berlyne pamokos

Klausimas: Kodėl pats klausimo uždavimo procesas toks sudėtingas? Kodėl sunku vidinius procesus įvilkti į žodinį apvalkalą?
Atsakymas: Nes kai žmogui skauda, jis rėkia. O ką tiksliai skauda − jis nežino. Kviečiame gydytoją, kad šis nustatytų diagnozę. Kai kūdikiui ką nors skauda, jis negali pasakyti kur būtent jam skauda.
Reikia labai daug laiko, kad esant vidiniam skausmui, vidinei problemai, kliūčiai, pajaustume: „Kokios gi tai kliūtys? Kam jos reikalingos? Kodėl jos kilo? Kokia jų prasmė? Koks jų tikslas? Ką man su jomis daryti?“ Visa tai vidinės brandos procesas.
Kabalos moksle studijuojame, jog Šviesa, prieš imdama kurti po savimi teisingą norą turi praeiti keturias stadijas.
Pirmoji stadija: jaučiu kažką, ko nepažįstu. Po to staiga jaučiu priešingą būseną − jaučiau, o dabar nejaučiu. O po to jaučiu ir nejaučiu kartu, pradedu lyginti. Ir tik lygindamas šiuos priešingus pojūčius susidarau nuomonę apie tai, kas gi tai yra. O paskui suprasdamas, „kas gi tai yra“, pradedu suvokti priežastį ir iš kur tai manyje atsirado.
Kitaip sakant, tai vidinės žmogaus brandos seka, visa grandinė, kada jis jau gali ateiti ir pasakyti: „Taip, štai šitai man skauda. Štai nuo to man bloga. Štai toks mano klausimas. Štai tam reikia atsakymo.“ Tai nėra paprasta.
O mes iš savo pusės turime pasistengti padėti jam kaip kūdikiui. Nesvarbu, ko jis rėkia, nes tai reiškia, jog reikia kažkaip prie jo prieiti, atkreipti dėmesį ir pabandyti išsiaiškinti dėl ko jam bloga, nors jis ir negali pasakyti. Rasime šį bendrą kontaktą.
Bet tai visose pakopose egzistuojanti problema. Jeigu paklausite manęs, tai su manimi vyksta tas pats. Kiekvienąkart mums judant pirmyn visada kyla neaiškumų: „Kas? Kodėl? Kaip? Iš kur? Kur ir su kuo susieta? Kokios priežastys, kokios pasekmės?“. Palaipsniui atsiranda visa ši grandinė ir išryškėja klausimas. O iš teisingo klausimo jau gimsta atsakymas.
O po to vėl neaišku. Kodėl? Kas trukdo? Ir vėl klausimas, ir vėl atsakymas. Taigi reikia dirbti su klausimais.

Iš 2011 m. sausio 28 d. pirmosios pamokos Berlyno kongrese

Komentarų nėra

Būrimas, astrologija, raganavimas

Filmai, klipai

Komentarų nėra