Pateikti Trečiadienis, 23 vasario, 2011 dienos įrašai.


Ko reikalauja žmonės aikštėje

Krizė, globalizacija

Klausimas: Pastarosiomis savaitėmis pamatėme, kad skirtingose šalyse žmonės dalyvauja demonstracijose prieš vyriausybes, tartum jie protestuotų, kad yra atskirti nuo šalies valdymo. Kaip perteikti jiems kabalos mokslo idėjas apie visuotiną žmonių susijungimą, kad jie pajustų, kad ji gali pasiūlyti sprendimą?
Atsakymas: Tai labai svarbus klausimas, kuris palaipsniui tampa vis aktualesnis. Tai vienybės klausimas, kurios iš esmės reikalauja žmonės. Žmogus klausia: „Kaip aš, paprastas žmogus, gyvenantis už du dolerius per dieną (kaip, pavyzdžiui, liaudis Egipte), galiu kažką spręsti gyvenime? Jie negali išsivaikščioti namo, nes tada jiems teks sugrįžti prie savo vargingo gyvenimo, kurio kaina – „du doleriai per dieną“. Ir kol jie protestuoja, viduje jaučia, kad kažkaip valdo, kažką daro, kad valdžia jų, o ne vyriausybės rankose. Žmonių reikalavimo neįmanoma patenkinti, pridedant jiems dar po vieną dolerį per dieną. Turime pagalvoti, ką suteikti šiems milijonams, kad jie pajustų gavę jėgą valdyti, keisti. Ir tai dabar iš tiesų pasaulinio masto problema, kuri apima vis didesnę žmonių masę pasaulyje.
O vyriausybės ima mąstyti, ką gi daryti? Valdantieji pasirengę palikti savo vietas ir sutikti su įvairiais pokyčiais, tačiau tai niekada nepatenkins žmonių. Mes dar būsime liudininkais daugelio demonstracijų ir perversmų, kol galiausiai ateis sprendimas: mes turime suteikti eiliniam žmogui jausmą, kad jis taip pat valdo ir yra gerbiamas, turi valdžią, savigarbą. Žmonės užaugo! Jie išeina į gatves ir jaučiasi šeimininkai. Esant tokiam jausmui, jų neįmanoma papirkti net pinigais, jiems trūks būtent šio statuso. Vis daugiau žmonių nubus, sukurdami labai pavojingą padėtį. Aš negaliu įsivaizduoti, kaip dabar vyriausybė išgalės juos valdyti. Net jei pakeistume vyriausybę ir įtrauktume į valdžią liaudies atstovų, kai tik šie pradės valdyti – atsiplėš nuo liaudies. Kai tik jie prisikas prie valdžios ir pradės ja mėgautis tenai, viršuje, žmogus nebejaus jų kaip savo atstovų, gyvendamas savo miesto lūšnoje ar kaime…
Mes dar pamatysime šią vystymosi tendenciją artimiausiu laiku. Ir galiausiai neliks pasirinkimo, žmonija prieis iki tokios būsenos, kai iškils klausimas, ką padaryti, kad visi būtų lygūs? Juk tik esant visiškos lygybės jausmui, galima kiekvienam suteikti pojūtį, kad jis – vyriausybės galva, kad jis priima sprendimus, kad jis didis žmogus. Tai nereiškia, kad jis turi tiesiogiai turėti valdžią kitų atžvilgiu – tačiau toks turi būti jo vidinis pojūtis. Ir tai įmanoma tik susijungiant žmonėms tarpusavyje – ta kryptimi mes ir einame. Sociologai kol kas nepažįsta tokio reiškinio, todėl teikia labai atsargias, paviršutiniškas prognozes. Bet aš manau, kad tose šalyse, kur šis procesas jau prasidėjo, jo jau negalima sustabdyti. Vyriausybė turėtų bijoti žmonių, kurie jau pajautė, kad gali kažką pakeisti ir valdyti. Kol kiekvienas nepasijus lygus su visais kitais –  jis nenusiramins. Ir pasaulis prie to artėja.

Iš 2011 m. vasario 17 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyriausybė, atspindinti liaudį

Protingų sąjungininkų beieškant

Apie Egiptą ir ne tik

Komentarų nėra

Meilės trikampis

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ką reiškia įsijungti, įsilieti į grupę?
Atsakymas: Iš vienos pusės, mes su draugais jaučiamės lygūs prieš Kūrėją, — juk vienodai veržiamės Jo link. Bet mus pačius skiria neapykanta. Tokiu atveju kiekvieno iš mūsų požiūris į kitus vadinamas asmenybės požiūriu į grupę. O norėdami įsijungti į grupę, turime neapykantą paversti meile.
Grupė apibrėžiama pagal dvi sąlygas:
1) ją sudaro draugai, siekiantys atskleisti Kūrėją kaip ir aš,
2) bet aš jų nekenčiu.
Jeigu šios dvi sąlygos yra, vadinasi, priešais mane — dvasinis kelias. Juk kaip gali toks trikampis egzistuoti: jie siekia dvasingumo, o aš jų nekenčiu? Kyla klausimas, ar galime kartu artėti prie Kūrėjo? O jeigu veržiuosi Jo link, tai kaip galiu jų nekęsti?

Iš 2011 m. vasario 6 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant neapykantos ribos!

Apie meilę ir neapykantą

Kvietėte dvasinę greitąją?

Komentarų nėra

Pabudimo pradžia

Dvasinis darbas

Klausimas: Ko iš manęs nori Kūrėjas, kai „žaidžia“ su manimi?
Atsakymas: Kūrėjas nieko nenori. Jis geras ir kuria gėrį. Remdamasis kūrimo sumanymu sukurti gėrį, Jis atliko vieną veiksmą – sukūrė gavimo norą. Be to, iškart sukūrė jį tobulą. Kaip pasakyta „Įvade į knygą Zohar“, pradinė ir galutinė būsena būna bendrame tobulume. Tačiau, kad suprastume, kur esame, kaip ir kodėl  iš pradžių Jis sukūrė mus, mes pamažu grįžtame į sąmonę, po truputį ištirpdome būsenas, kurias išgyvename. Galiausiai, viskas vyksta tik mūsų atžvilgiu, mūsų suvokime. Niekas nesikeičia, išskyrus mano supratimą ir suvokimą.
Tad Kūrėjas nieko iš mūsų nenori, Jis tiesiog suteikė mums galimybę pažinti būseną, kurioje sukūrė mus – tobulą, amžiną, panašią į Save. Tai mes ir privalome padaryti, pereidami keletą etapų. Pirmiausia mes vystomės nesąmoningai, negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu norų lygmeniu. O paskutiniame – žmogaus lygmens – etape, ateiname į sąmonę, suvokiame savo tikrąją būseną. Būtent dabar ir įvyksta šis perėjimas.
Anksčiau taip pat buvo žmonių, suvokusių dvasinę tikrovę, tačiau pavienių. Dabar į šį procesą įsijungia visos sielos, pradėjusios jausti, suvokti, kur jos iš tikrųjų yra.

Iš 2011 m. vasario 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Tai ne šiaip sau žaidimas

Malda prieš meldžiantis

Kaip suprasti Kūrėją

Komentarų nėra