Didelis egoizmas – didelis ištaisymas

Dvasinis darbas

Klausimas: Ko galime pasimokyti iš dabartinių būsenų? Koks turėtų būti teisingas požiūris į jas?
Atsakymas: Teisinga bus nekreipti dėmesio į jokias būsenas. Svarbiausia – veržtis į priekį. Žmogus negali įvertinti savo būsenos. Kol neateisime į galutinį išsitaisymą, mums nežinoma, ar pavyko mums apskritai kažką pasiekti.
Juk tu visą laiką esi išsitaisymo procese. Negana to, kuo toliau pasistūmėji, tuo labiau sugedęs sau atrodai. Šiek tiek ištaisęs save, truputį gavęs aukštesnės pakopos savybių, jų padedamas matai, kad esi labai nutolęs nuo kitų lygių, į kuriuos tau dar teks pakilti. Galutinis lygmuo, Esod, įjungia į save viską. Tau reikia sugerti viską kartu ir pereiti prie pačio Esodo pabaigos. Tik tada tau ateis šabato švytėjimas ir tu pajausi, kad stovi ant galutinio išsitaisymo slenksčio. Ir todėl iš mūsų reikalaujama tik tęsti kelią, nekreipiant dėmesio į tai, kad jis tampa vis sunkesnis. Patys sunkiausi etapai vadinasi „Mašiacho ženklais“ – ten mūsų avijutas, t. y. noro galia didėja. Štai kodėl, palyginus su protėviais, mūsų pakopos sunkesnės ir todėl esame pasirengę, galintys ir verti sužadinti dideles Šviesas. Nors jos įsivelka į protėvius, bet  būtent  mes jas pažadiname.

Iš 2011 m. vasario 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis nežinomasis

Draugai visada aukščiau

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.