Pateikti Penktadienis, vasario 25, 2011 dienos įrašai.


Kaip mes meilę paverčiame į neapykantą

Realybės suvokimas

Klausimas: Jeigu visa, kas egzistuoja šiame pasaulyje, yra dvasinio pasaulio, paremto meile, antspaudas, tai kaip mūsų pasaulyje gali egzistuoti žmogžudystė?
Atsakymas: Viskas pas mus ateina iš Begalybės pasaulio, iš pastovios ir tobulos būsenos, visiško susiliejimo su Kūrėju būsenos. Bet kūrinyje visos šitos tobulos šaknys atsiskleidžia pagal kūrinio netobulumą, parodydamos, kiek mes neatitinkame aukščiausios tobulybės.
Aukščiausiame pasaulyje veikia programa, padedanti tau atskleisti patį save ir suprasti, ką tau reikia papildyti, kad pasiektum savo šaknį.  Šaknyje viskas vyksta pačiu tyriausiu, ištaisytu ir tobuliausiu būdu. Bet mūsų pasaulyje dėl skirtumo tarp pakopų, pasaulių ji atsiskleidžia atvirkščia forma. Mes atskleidžiame dvasinį veiksmą, bet matome, koks jis nedvasinis – tiek, kiek mes patys neatitinkame aukštesnės pakopos. Tai vadinama: „Kiekvienas teisia pagal savo sugedimo laipsnį“. Aš matau arba pats atlieku kokius nors nedorus veiksmus todėl, kad pats esu blogas. Jeigu aš taisau save, tai pamatysiu, kad šitie veiksmai – geri. Ir kaip gi aš vakar mačiau, kad žmonės užmuša vienas kitą?! Šiandien aš matau, kad jie vienas kitam dovanoja dovanas! Šaknyje veiksmas nepasikeitė, bet aš save papildžiau iki šaknies ir todėl pakeičiau savo matymą. Aš gi galėjau pamatyti, kaip dvasiniame pasaulyje sunaikintas egoistinis ketinimas, o aš matau, kaip mūsų pasaulyje įvyksta tikros žmogžudystės.
Aukščiausias ir žemiausias pasauliai susideda iš tų pačių elementų, bet aukščiausiame pasaulyje tarp jų yra meilė, o žemiausiame – neapykanta. Žemiausiame pasaulyje viskas pasisuka atvirkščiai! Lieka tiktai detalės – o visi ryšio tarp jų tipai pasikeičia, nes mūsų pasaulyje šie ryšiai yra visiškai nutrūkę, ir mus skiria neapykanta, atsiskyrimas, kitų nepaisymas. O tuo tarpu aukščiausiame pasaulyje mes esame sujungti ir be galo atsidavę vienas kitam. Kaip mes su tavimi egzistuojame šitame pasaulyje, taip ir aukščiausiame pasaulyje egzistuoja dvasinis tu ir aš, tiktai ten mes esme sujungti ir mylime vienas kitą, o čia atskirti ir neapkenčiame. Skirtumas tarp pasaulių pavirsta į santykių skirtumą tarp manęs ir tavęs. Aukščiausios šaknys nustato, kad tarp mūsų kažkas turi nutikti – bet kas ir kaip nutiks, tai jau patys nulemiame savo neišsitaisymu arba išsitaisymu: ar mes neapkęsime ir užmušinėsime vienas kitą, ar mylėsime ir apkabinsime.

Iš 2011 m. vasario 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos  mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai man blogai

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Kaip išvengti kančių?

Komentarų nėra

Nuo namų ir garvežių atsispindinti šviesa…

Realybės suvokimas

Kiekviena šaka susijusi su savo šaknimi – t.y. visa, kas apačioje, kontroliuojama iš aukščiau. Bet žemesnysis pasaulis turi didžiulį kiekį detalių, susiformavusių dėl mūsų reakcijos. Juk mes turime pajusti atspindėtąją Šviesą, privalome ją sukurti! Kiekviena pakopa turi kilti aukštesniosios link.
Negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyje aš savo „atspindėtąja Šviesa“ sukuriu mašinų, fabrikų, aprangos, buitinių priemonių, vaikiškų daiktų ir pan. formas. Šis mano darbas kol kas vertinamas kaip „atspindėtoji Šviesa“, išsitaisymai, kuriuos turiu atlikti.
Pakopoje „Žmogus“ šių dalykų man nebereikės! Išsitaisymams vykti užteks mano ketinimų.
Tai, ką sukuriu šiame pasaulyje – mano išsitaisymas. Tai, kas nusileido iš aukščiau – duota man kaip pradinė medžiaga: mano kūnas, mane supanti gamta. O visa kita kuriu pats – kad iš šito pasaulio pakilčiau į Begalybės pasaulį!
Todėl iš pradžių statau namus ir visa kita mūsų pasaulyje, kol pasiekiu tokią išsivystymo pakopą, kai pradedu dirbti su ketinimais. Tuomet mūsų pasaulis man įgauna kitus bruožus – iš materialiosios gamybos aš pradedu kilti į dvasinę.
Tačiau kol visi žmonės nepasieks dvasinio išsitaisymo lygio, šis pasaulis egzistuos mūsų jutimuose, mūsų realybės suvokime.

Iš 2011 m. vasario 7 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikti savo likimą?

Nuo žemiško ekrano – prie dvasinio

Šaka ir šaknis

Komentarų nėra

Tiesa išdygsta iš žemės

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip mums žinoti, kad mes dirbame teisingai? Nes atpildas kartais yra malonus, o kartais – nemalonus. Pagal ką spręsti?
Atsakymas: Ne pagal skonį saldu arba kartu, o pagal skalę „tiesa-melas“. Tiktai tada žmogus gali suprasti, ar jis stumiasi į priekį.
Čia tu gali pasiūlyti: „Tada imkime ir padarykime kriterijumi kartumą. Kuo man karčiau, tuo aš arčiau dvasingumo“. Kur tai parašyta? Kodėl turi būti būtent taip? Atvirkščiai, tiktai dėl analizės tu turi pakilti aukščiau kartaus ir saldaus skonio prie tiesos ir melo, kad atskleistum juos ir susilietum su tiesa. Viena vertus, susiliejęs su ja, tu privalai pasiekti tokią būseną, kai tiesa ir saldumas bus viena. Saldumą tau reikia pakelti iki tiesos, kad „tamsa nušvistų kaip šviesa“, kad kartu pasidarytų saldu. Tada visa susilies į tiesą. Pasakyta, kad tiesa bus numesta į žemę ir iš žemės išdygs. Kitais žodžiais, tavyje išdygs tiesa, jau talpindama visas likusias suvokimo detales: ir kartaus, ir saldaus, ir melo.

Iš 2011 m. vasario 6 d. pamokos  pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa

Pasitikrink pats!

Didelis egoizmas – didelis ištaisymas

Komentarų nėra