Pateikti Antradienis, kovo 1, 2011 dienos įrašai.


Svarbu kokybė

Dvasinis darbas, Grupė

Viskas priklauso nuo pastangų. Žmogus turi pasikliauti principu: „stengiausi ir radau“. Todėl Baal Sulamas „Įvado į Mokymą apie dešimt sfirų“ 17-tame punkte rašo, kad prieš pamoką turime sustiprinti tikėjimą, kaip pasakyta „Ištikimas Tas, kuriam dirbi, kad duotų tau atlygį už tavo darbus.“ Ir tas atlygis − perėjimas iš egoistinio ketinimo lo lišma į altruistinį ketinimą lišma.
Prieš pamoką ir mokantis žmogus privalo matyti save siekiantį šios permainos savyje. Čia ir slypi visos pastangos. Tame pačiame „Įvade“ Baal Sulamas aiškina, kad negalima apleisti nei pastangų kiekybės, nei kokybės.
Pradėdami mokytis mes gal ir norime pasikeisti pasitelkę mokymąsi ir jame esančią Šviesą, bet po to tai pamirštame ir nukrypstame, nededame pakankamai kokybiškų pastangų. Kiekybės galbūt ir pakanka, bet svarbiausia būtent kokybė: kaip stipriai man skauda – ar taip, kad negaliu palikti tikslo it visą laiką tik apie išgijimą galvojantis ligonis? Kad ir ką jis darytų, viskas skirta tik išgijimui.
Tokio poreikio vienas neįgysi. Tai įmanoma tik padedant aplinkai. Ji įpareigos žmogų tikslo svarba ir tik taip jis galės žengti pirmyn.
Susumavę visas mūsų turimas priemones, matome, kad ir grupė su savo tradicijomis, ir žmogus pats, ir Kūrėjas, ir mokytojas, ir pamokos, ir platinimas – visa tai reikalinga tam, kad suformuotų žmoguje stiprų permainų poreikį, o permainos vyksta mokantis. Tik šį tašką turime pasiekti, tik jis turi tapti visų mūsų pastangų rezultatu.
Tada per pamoką imsime iš tikrųjų reikalauti Šviesos ir nieko kito: nei žinių, nei išminties, nei pasižymėjimo kur nors – tik vidinių permainų. Ir šio reikalavimo galia bus tokia didelė, kad ji iš tikro sukels pokyčius.
Juk mes padedami Šviesos atskleidžiame savo blogąjį pradą. Ši Šviesa vadinama „mirties angelu“: viena vertus, ji parodo žmogui, jog dvasiškai jis miręs, kita vertus, paskui padeda numarinti jo egoistinį norą. Taip judame pirmyn.

Iš 2011 m. vasario 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdieninė pamoka visai dienai

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

Prašymas netikras, atsakymas tikras

Komentarų nėra

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Realybės suvokimas, Viena siela

Kiek daug daiktų atsirado ir išnyko iš šio pasaulio, kai jie vystantis technikai buvo pakeisti tobulesniais. Dabar prasideda kitas procesas – pavyzdžiui, iš mūsų pojūčių greitai dings visi automobiliai ir lėktuvai, nes jie praras savo svarbą.
Visą šį „paveikslą“, kuris lyg ekrane „parodomas“ mums smegenų galinėje dalyje, kuria jėgos: tiesioginė ir atspindėtoji Šviesa drauge su noru mėgautis.
Todėl žmonės ir pereina prie kompiuterio klaviatūros. Atrodytų, ką su ja galima pagaminti – drabužius, namus? Žmonės kuria kažkokias dirbtines vertybes: pagarbą, valdžią, mokslą – „gaminius“, nesusijusius su kūno poreikiais (maistu, seksu, šeima). Tačiau taip mes kuriame ryšį tarp žmonių, o šioms pastangoms medžiagų nereikia. Svarbiausia – „sukurti“ atspindėtąją Šviesą, ir jeigu tai padaroma žaidžiant kompiuterio klaviatūra, šito pakanka!
Realybės, kurioje mes gyvename, forma priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu aš viską pradėsiu matyti „atvirkščioje“ Šviesoje, sujungsiu šaką su šaknim ir pamatysiu man atsiveriančio pasaulio dvasines šaknis. Ir šios dvasinės šaknys man taps svarbesnės negu jų materialiosios šakos. Galiausiai materialiosios šakos palaipsniui iš viso išnyks iš mano jutimų – juk aš vis labiau vystysiu savo dvasinius pojūčius.
Iš materialaus pasaulio imsiu tik tai, kas reikalinga kūno gyvybingumui išsaugoti – daugiau man neprireiks. Taip šis pasaulis darysis vis skaidresnis. Tačiau tai priklauso ne nuo atskiro žmogaus, o nuo bendro visų pasaulio sielų išsitaisymo.
Jeigu mūsų sielos susivienija – jos tarpusavyje sukuria dvasinį pasaulį! Jos jau turi bendrą Aukštesniojo pasaulio jutimą, todėl pradeda jausti tokią tikrovę, kuri yra ne tik aukščiau už materialinę, bet ir milijardus kartų galingesnė už ją. Net pati pirmoji dvasinė pakopa neapsakomai didesnė ir galingesnė už mūsų pasaulį.
Jeigu pradedame ją jausti – ji mums „užtemdo“ šį pasaulį. Juk ir dabar jame yra daugybė smulkmenų, kurių mes nepastebime. Noras mėgautis irgi niekur nedingsta. Bet kai tik visa žmonija tarpusavyje pradeda kurti bendrą davimo sistemą, tai yra, vietą dvasiniam pasauliui – mes pradedame jame gyventi ir jam suteikiame visą svarbą!
O žemesniąją, materialiąją plotmę mes pradedame kelti iki dvasinio lygio. Tai yra, materialumą pradedu vertinti kaip dvasingumo dalį – juk matau viską veikiančias jėgas ir nebepastebiu medžiagos. Man medžiaga virsta jėgomis – tai yra, Asija ir visi likusieji pasauliai pakyla iki Begalybės pasaulio.
Tačiau tam visa žmonija turi susivienyti į vieną bendrą sielą.

Iš 2011 m. vasario 8 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Viliojanti kelionė į sielos gelmes

Komentarų nėra

Kabala apie depresiją

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai, Sveikata

Klausimas: Ar kabala gali pateikti konkretų receptą kaip įveikti depresiją?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -73“

„Klausk kabalisto -72“

„Klausk kabalisto -71“

Komentarų nėra