Pateikti Trečiadienis, 2 kovo, 2011 dienos įrašai.


Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Kongresai, įvykiai

Klausimas: Kuo svarbus šis netrukus vyksiantis kongresas Šiaurės Amerikoje ir kodėl verta jame dalyvauti?
Atsakymas: Mūsų pasaulis yra labai pavojingoje situacijoje, ir kita vertus, ji labai įdomi ir jautri. Tokia situacija nūnai susiklostė visame pasaulyje.
Ir visą tą didžiulį ir platų pasaulį galime veikti tik mes, žmonės studijuojantys kabalos mokslą, kurie vadinami „israel“ (jašar kel, siekiantys Kūrėjo) ir turintys ryšį su Aukštesniąja jėga – vienintele pasaulį valdančia Jėga.
Jeigu visi kartu susijungiame ir norime paveikti šią Aukštesniąją jėgą, idant iššauktume jos gerą poveikį, tai iš esmės šitai yra vienintelė galimybė pasauliui atsisukti į gėrį ir eiti geru keliu. Priešingu atveju jis eis kančių keliu, atsižvelgiant į persvarą, kuri atsiranda susidūrus gamtoje gėrio ir blogio jėgoms.
Tik susijungdami galime paskatinti pasaulį teigiamai vystytis ir lemti jam gerus laikus, tai mūsų rankose. Balandžio 1 d. susirinksime kongrese Amerikoje, Naujajame Džersyje ir tai suteikia ypatingą galimybę kreiptis į visą pasaulį iš šios pirmosios pasaulinės supervalstybės, kuri iš esmės daro pačią didžiausią įtaką, su teigiama, teisinga, atnešiančia sėkmę jėga.
Todėl patariu atvykti visiems, kurie gali. Ten dirbsime, idant susijungtume, pasistengsime pritraukti sau Aukštesniąją jėgą ir įlieti Ją į bendrąją ryšių tarp žmonių sistemą, kad ši energija imtų tekėti po visą tinklą. Ir tikiuosi, kad pajausime teigiamą poveikį visame pasaulyje. Viskas priklauso nuo mūsų.
Tai tie pokyčiai, kuriuos galime atlikti, rinkdamiesi Šviesos ar kančių kelią. Ir mes visi matome, kaip greitai pasaulis juda kančios keliu. Knygoje „Zohar“ parašyta, kad viskas priklauso nuo vidinės pasaulio dalies, t. y. nuo mūsų grupės, kuri yra žmonijos vidinė dalis. Nereikia šito gėdytis, reikia žvelgti į tai rimtai ir atsakingai.
Todėl, dedu dideles viltis į šį kongresą ir laukiu, kad jis kuo greičiau prasidėtų, nes yra susiklosčiusi grėsminga padėtis ir pasaulyje kasdien kas nors nutinka. Labai tikiuosi, kad padedami visų tų (ir senų mokinių ir visai naujų), kurie tenai susirinks, atliksime didžiulius pokyčius pasaulyje.
Ir jeigu veiksime pasaulio labui, tai ir mums priklauso pakilti aukščiau – ir mes nusipelnome pakilimo. Kiekvienas žmogus dvasiškai kyla su ta sąlyga, kad naudos tai žmonijos gerovei.

Iš 2011 m. vasario 24 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Sujungti vienu tinklu

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint

Komentarų nėra

Pirmyn – į tiesą

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ką reiškia prašyti Šviesos pagalbos?
Atsakymas: Kai žmogus pradeda studijuoti kabalos mokslą, jam atrodo, kad jis to nori. Jis entuziastingai siekia suprasti, pažinti, kažką nuveikti. Šis užsidegimas jam atrodo begalinis ir tinkamas judėti pirmyn. Tik po ilgo laiko žmogus pradeda suprasti, kad postūmis judėti pirmyn pabunda ne jame. Šį sudužusį norą jis įgyja sąveikaudamas su aplinka, su draugais. Žmogus visiškai nenori jungtis su jais į vieningą širdį, laiduoti už kitus. Jis aiškiai mato sudužusį norą: blogį, meilės vietoje neapykantą, atskirumą, nesugebėjimą vienytis. Šis noras stabdo žmogų, ir dabar su juo jis turi kreiptis į Gražinančią į šaltinį Šviesą.
Bet kur man reikia sugrįžti? Prie kokio Šaltinio? Koks tai noras?
Tam reikia dviejų labai skirtingų žingsnių, ir juos skirianti riba kelia daug rūpesčių. Protui tai yra paprasčiau „Pasirodo, kad savo paties siekiu aš tik prieinu teisingą vietą, bet ne toliau. O po to man reikia įgyti naują norą, dabar sudužusį tarp manęs ir artimo“. Man reikia atskleisti neapykantą artimui ir Šviesos pagalba pamatyti joje esantį blogį. Man reikia atskleisti, kad šios neapykantos ištaisymas ir yra sugrįžimas prie gėrio. Tada man ir prireiks Šviesos – ne šiaip sau jos užpildymo, o jėgos, kuri ištaisytų mano blogį ir grąžintų mane į Šaltinį, prie gėrio. O gėris man – tai vienijimasis su artimu.
Šiuos dalykus reikia aiškiai suvokti. Reikia išsiaiškinti, kad viskas yra būtent taip, o ne kitaip. Bėda ta, kad be aplinkos pagalbos žmogus negali pats su savimi dirbti. Jam reikalinga išorinė, fizinė pagalba, o po to, siekdamas tikslo, jis grupėje aptinka tokių dalykų, kurių nepastebi ir patys draugai.
Atliekamas tiek išorinis, tiek vidinis darbas, bet jis visas skirtas tam, kad atskleistume susiskaldymo tarp mūsų vietą, šio susiskaldymo žalą ir jo ištaisymo naudą.
Aš turiu absoliučiai aiškiai jausti: štai liga, kuri žudo mane, ir tik į Šaltinį grąžinanti Šviesa gali mane išgelbėti. Aš pats – neturiu jėgų. O išsigelbėjimas – vienybėje, tik ji mano vaistas. Viso kito nepaisau, įrašau į nulinę, arba neigiamos, blogos įtakos grafą. Bendromis pastangomis turime siekti tai pajusti realiai. Ir tada galima bus reikalauti į Šaltinį grąžinančios Šviesos. Aš ne tiesiog taip sau kažko neaiškaus trokštu, ne šiaip kažką noriu sužinoti, ne šiaip sau veržiuosi į dvasingumą – visa tai kupina egoizmo. Ne, aš siekiu tik susijungimo, noriu patirti būtinybę susivienyti su kitais. Tai vadinama „Malda prieš maldą“. Tik tokiais žingsniais, kad ir parodomaisiais, kad ir teatrališkais, kad ir sukandę dantis, mes palaipsniui judėsime pirmyn. Pirmyn – prie tiesos: ne prie nuogos mūsų „pilvo“ tiesos, o prie tikros, dvasinės tiesos. Apie tai pasakyta: „Savo tautoje aš gyvenu“.
Norite atskleisti Kūrėją? Kūrėjas – tai davimo savybė. Ji atsiskleidžia, tik esant teisingam ryšiui tarp mūsų. Kuo daugiau apie jį kalbėsime, rašysime, aptarinėsime, kuo konkrečiau, betarpiškiau, aiškiau, tikriau tai darysime, neleisdami tam tapti tiesiog įpročiu, tuo greičiau įgyvendinsime.

Iš 2011 m. vasario 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda prieš meldžiantis

Ten, kur trokšta širdis…

Ne vien norėti

Komentarų nėra

Moteris

Filmai, klipai, Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Komentarų nėra