Pateikti Pirmadienis, 7 kovo, 2011 dienos įrašai.


Rinkis: 3−5 ar 35 metai

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Pasakyta, jog norint išeiti į dvasinį pasaulį, reikia trejų penkerių metų. Kaip likti šiame kelyje, jeigu jau praėjo daugiau laiko?
Atsakymas: Palaikymas tik kabalistinėje grupėje. Be jos neturi jokios galimybės realiai judėti pirmyn ir likti šiame kelyje ne tik metus, bet net iki rytojaus.
Jeigu negaudamas grupės palaikymo gali išlaikyti norą ir mokytis, vadinasi, esi neteisingame kelyje ir apgaudinėji save. Matyt, mokaisi, kad įgytum žinių ar dar dėl kokio nors egoistinio tikslo, bet nejudi teisinga kryptimi.
Pamąstyk, ką bandai suskaičiuoti: kalendorinius metus ar savo įdėtas pastangas? Galbūt per trisdešimt penkerius užsiėmimų metus teisingos pastangos sudarytų tik dvi savaites. Tai kiekgi metų turėtum nugyventi pasaulyje, kad teisingų pastangų pririnktum 3–5 metams?
Bet tu iš tikrųjų per 3–5 gali pabaigti šį darbą ir atskleisti dvasinį pasaulį, jeigu dirbsi su grupe, su aplinka. Vystyk savo norą mėgautis teisingoje terpėje, „geroje dirvoje“, kitaip jis neišaugs, o tu, „nepasinaudojęs aplinka“, sėdėsi, mokysiesi ir žiūrėdamas į laikrodį skaičiuosi valandas. Bet čia ne tos valandos: jos nerodo tavo darbo su aplinka, ir todėl yra nieko nevertos.
Visus tuos metus turi būti veikiamas aplinkos, ir tam nebūtina pralaukti 5 kalendorinių metų, tai ne laiko klausimas. Bet jeigu nesi veikiamas, tai net ir nepradėjai „judėti“ – kokio gi rezultato gali laukti po 5 metų?
O patikrinti, ar gauni jėgų iš aplinkos, galima labai paprastai. Be aplinkos tu iš viso negali turėti jėgų, lyg būtum miręs.
Tik gavęs jėgų iš grupės gebi pakilti, ateiti mokytis, skaityti knygą, galvoti. Tai lyg elektrinė sistema, kuri pradeda veikti, gavusi truputį elektros srovės, o be jos neveikia. Šią „elektros srovę“ gali suteikti tik aplinka.
Juk dvasinis kli – tai būtent ryšys su aplinka, kur ir atskleidžiu dvasinį pasaulį. O jeigu tokio ryšio nėra – nėra kur skleistis dvasiniam pasauliui.

Iš 2011 m. vasario 6 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbu kokybė

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu

Pliekiant visatos egoizmo botagui

Komentarų nėra

Žinoti – reiškia duoti

Krizė, globalizacija

Klausimas: Jeigu didžioji žmonijos dalis pradės vienytis (kaip mes per kongresus), tai pasaulyje bus mažiau nelaimių, tiesa?
Atsakymas: Be abejo, mūsų veiksmai atneša naudą. Nekelia abejonių, kad dėl mūsų vidinių ir išorinių pastangų kančios šiandien pasaulyje irgi yra „lengvesnės“ ir „minkštesnės“. Bet kiek jos „lengvesnės“, mes nežinome, nes nematome ryšio tarp savo veiksmų ir skirtingų įvykių.
Todėl negalime pasakyti, keliais procentais dėl kongreso sumažėjo potvynių ar gaisrų, bet tai tikrai įvyko. Poveikio paveikslą galėsime matyti tik tuomet, jeigu turėsime tokį kolektyvinį matymą, kaip kad turi integrali visuomenė/aplinka, kitaip tariant, jeigu pasieksime bent jau pirmąją dvasinę pakopą – pirmąją vienybės pakopą.
Klausimas: Vadinasi, egoistiniuose jutimo organuose niekada neišvysime, kaip susivienydami sustabdėme teroristinį aktą ar gamtinę katastrofą?
Atsakymas: Tai galėsi pamatyti tik su sąlyga, kad turi „ekraną“, idant atskleistum informaciją ne iš smalsumo ar dėl vidinės ramybės, o kad tokiu būdu duotum artimui. Žinojimas tau reikalingas, kad eitum aukščiau jo: iš pradžių atsiranda būtinybė eiti aukščiau žinojimo, o paskui priklausomai nuo šito atsiveria aukštesnis (globalus, integralus, dvasinis) žinojimas.
Klausimas: Tad neverta savęs smerkti už tai, kad pernelyg nesistengiau vienytis, ir dėl to kažkas atsitiko. Tai nenaudinga išsitaisymui?
Atsakymas: Gamtos sistema tokia: jeigu tau būtų reikalinga ši informacija, tai ji atsiskleistų. Viskas vyksta pagal vieną programą ir veda pasaulį prie galutinio išsitaisymo.
Dabar negali šito matyti, bet vėliau pasieksi tokią būseną, kai tai bus įmanoma. Tačiau jei žinojimas nebus reikalingas, kad duotum, tu pats nepanorsi tų žinių atskleisti. Jeigu ne davimui – tai kam atskleisti ir žinoti?! Vėliau pasaulis tau atsivers nuo krašto ligi krašto – tu viską matysi ir žinosi! Ir pasakysi: „O aš nieko nenoriu! Kiek sugebėsiu dėl davimo, tiek pasiimsiu žinių, idant pakilčiau virš jų duodamas“.

Iš 2011 m. vasario 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Būti kitus pripildančiu šaltiniu

Manojo egoizmo smėlio audra

Komentarų nėra