Klausimas: Koks teisingas požiūris į gamtos nelaimes, kurių liudininkai esame, ir kitas problemas?
Atsakymas: Gyvename ypatingu laiku, kai egoistinis noras pradeda atskleisti mūsų išderintą santykį su visais gamtos lygmenimis. Pats žemiausias lygmuo – tai negyvoji gamta, būtent per ją dabar atskleidžiame savo neatitikimą gamtai, disharmoniją. Tas pats ir su kitomis pakopomis – augaline  ir gyvūnine gamta – kol kas šito paprasčiausiai nepastebime.
Mes esame gilioje krizėje: „santykių krizėje“ su angelais vardu „Domem“ (negyvasis lygmuo), „Comeach“ (augalinis lygmuo) ir „Chai“ (gyvūninis lygmuo). Šios gamtos formos ir mes išgyvename didelę tarpusavio disharmoniją ir priešpriešą. Žmonių pareiga tai ištaisyti: juk tik žmogus gali ištaisyti gamtą, ištaisydamas save. Todėl katastrofos, kurias matome aplink – tai mūsų pačių atspindys. Visa atsakomybė irgi tenka mums: iš negyvojo, augalinio, gyvūninio pasaulių nepareikalausi – jie kyla ir leidžiasi kartu su žmogumi. Stebėdami problemas, kylančias negyvajame, augaliniame, gyvūniniame mus supančiame pasaulyje, galime matyti, kokie sugadinti esame. Šios katastrofos – tai mūsų ydų atvaizdas. Nekalbant apie „kalbančiąją“ gamtos pakopą – žmonių visuomenę. Pažiūrėkite, kas vyksta pasaulyje! Mes turime galimybę šioje žemėje sukurti rojų, bet pažiūrėkite, ką sau darome! Jeigu koks nors ateivis iš kosmoso pamatytų, ką mes Žemės planetoje išdarinėjame, tai manytų, kad esame bepročiai. Kurgi mūsų, žmonių, protas ir jausmai, argi taip savo gyvenimą tvarko mąstantis žmogus? Tik visiškas kvailys arba nekenčiantis savęs gali šitaip elgtis. Taigi palaipsniui atskleidžiame savo tikrąją vidinę būseną. Ir tik per vidinį išsitaisymą pasieksime harmoniją su išoriniu pasauliu.

Iš 2011 m. kovo 13 d. pamokos tema „Blogio pasaulyje nėra, visa būtina ir turi paskirtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nešvaistyk tau duoto laiko

Sprendimas – tarp mūsų

Išvengti gamtos smūgių

Klausimas: Kodėl dvasinio pasaulio negalima pasiekti tiesiog savo darbu, natūraliai, o būtina iš pradžių nusivilti, verkti, prašyti Kūrėjo?
Atsakymas: Tau nereikia dirbtinai verkti, tu tiesiog ateini į šią būseną natūraliai, atskleidi ją ir tada tavo vidinis sielvartas vadinasi malda. Be to, nereikalaujama tarti kokius nors žodžius ir atlikti dirbtinus veiksmus. Tiesiog savo darbu pasieksi būseną, kurios jau nebegalėsi kęsti. O tai reiškia, kad pratrūksi malda.
Nereikia siekti jos dirbtinai ir tiesiog rėkti. Reikia sutelkti dėmesį į savo darbą, o šis kreipimasis ateis natūraliai, kaip troškulys. Tu gi negalvoji, kad po tam tikro laiko turėsi panorėti gerti – ateis laikas ir būtinai panorėsi. Jeigu mokaisi ir judi į priekį su grupe, tai kada nors imsi trokšti dvasinės būsenos. Tu būtinai to panorėsi!
Kalbama apie griežtai apibrėžtus veiksmus, pagal nustatytus dėsnius, kurie vystosi pagal tikslią priežasties ir pasekmės grandinę. Pagal savo sielos šaknį eini pirmyn aiškia linija iš savo pradinės būsenos į galutinai ištaisytą būseną. Ši linija jau nusidriekus į tave iš Begalybės pasaulio. Ta pačia linija eini atgal, kalbama tik apie laiko, vystymosi pagreitinimą.
Kad paspartintume šį judėjimą, turime patys jame dalyvauti, susiburti į grupę ir mokydamiesi pritraukti Šviesą. Jeigu tau duotas toks noras – realizuok jį! Nori kuo greičiau atsidurti kitoje pakopoje, tai įsivaizduok ją, pradėk kurti dirbtinai – tarytum tu jau būtum ten. Pritrauk ją sau, kad greičiau ant jos pakiltum.
Iš esmės, kuriame sau tam tikrą aukštesniosios pakopos vaizdą, kitą savo būseną, kuri apibrėžiama taip: 1) esu labiau susijęs su kitais, 2) mūsų ryšį užpildo Šviesa ir mus sujungia.
Tam man reikia susijungti su kitais taip, kaip tai šiandien sugebu, o mus sujungsiančią Šviesą pritrauksiu mokydamasis. Juk mano mokymasis – tai mūsų tarpusavio ryšio formų aukštesnėje pakopoje (labiau ištaisyta forma) tyrinėjimas.
Skaitau apie pasaulio ateitį, apie ištaisytą, nuostabią būseną ir pritraukiu iš ten sau Šviesą bei pats tenai veržiuosi. Tai pati paprasčiausia fizika, čia nėra nieko dirbtino ir įsivaizduojamo.
Bet čia veikia troškimai, o noras – tai jėga. Jeigu savo jėgomis siekiu kokios nors būsenos, tai taip priklausomai nuo mano troškimo pažadinu sau jos spinduliavimą, poveikį.

Iš 2011 m. vasario 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos suvokimo etapai

Ne vien norėti

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Klausimas: Ar mano ketinimas priklauso nuo visos aplinkos ketinimo, o visos aplinkos nuo manojo?
Atsakymas: Be jokios abejonės! Knygos „Šamati“ 225 straipsnyje parašyta: „Neįmanoma žmogui pakelti paties savęs ir išsiveržti iš savo rato“.
Todėl norėdamas pakilti jis privalo maitintis iš savo aplinkos ir labai stengtis.
Ir jeigu žmogus pasirenka teisingą aplinką, tai išlošia laiko ir pastangų, nes veržiasi paskui savo gerą aplinką.“
Tai aišku. Jeigu maitinuosi iš aplinkos ir iš jos gaunu viską, idant pakilčiau, tai kiek iš jų gausiu, tiek ir pakilsiu. Negaliu būti aukščiau šio lygmens.
Klausimas: Kaip galiu matyti savo aplinką esant didinga, jeigu nejaučiu, kad mano draugai yra didūs?
Atsakymas: Čia ir yra visa problema. O ką tu laikai didžiu? Tavo pasaulyje nėra nieko didingo. Kitaip tariant, visas pasaulis nėra sukurtas tau. Tokiu atveju kieno padedamas judėsi į priekį? Kūrėjas paslėptas. Aplinka nereikšminga. Tau nėra į ką veržtis, esi vienas visame pasaulyje. Taip tu jautiesi.
Iš esmės, visi taip jaučiasi ir privalo tai pakeisti.

Iš 2011 m. vasario 14 d. pamokos pagal Knygą „Zohar“, Įvadas

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvieną akimirką rinktis aplinką

Svarbu kokybė

Siela: ne tai, ką jūs galvojote