Pateikti Šeštadienis, kovo 26, 2011 dienos įrašai.


Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Iš kur mes gauname jėgų, kad iškęstume išsitaisymus?
Atsakymas: Iš aplinkos. Ne vieno žmogaus jėgoms pajudėti nors per colį. Jeigu grupė perduoda tau tikslo svarbos supratimą, parodydama esamos būsenos niekingumą, tada turi jėgų pakilti iš jos į geresnę, pažangesnę būseną. Kitaip tariant, davimas tau tampa priimtinesnis nei anksčiau. „Kodėl turėčiau duoti ir vienytis su draugais? – tu manei. – Man tai nepriimtina, aš tam negabus“. Bet draugai tau parodo, kad toks yra vystymasis. Kai matai, kad visi į tai veržiasi, pavydas, stiprus noras ir garbėtroška stumia tave ten pat. Ir štai tu jau sugebi! Bet tik su sąlyga, kad gali nusilenkti prieš aplinką. Tave aprūpina viskuo, kas tam būtina. Tu turi jėgų išsižadėti savęs, bet jeigu jų nepanaudoji, nėra kas veikti. Tave atvedė į grupę ir pasakė: „Imk“. Tuo prasideda pasirinkimo laisvė: imti ar neimti?  „Imti“ – vadinasi – anuliuoti save, nulenkti galvą. Prašom, padaryk tai – ir pajudėsi į priekį. Kuo mažesnis, kuklesnis jautiesi lyginant su draugais, tuo labiau tau reikalinga jų pagalba. Jų dėka gali suvokti savo menkumą ir Kūrėjo didybę, kad judėtum į priekį su tuo supratimu. Jeigu tu nenusilenksi prieš draugus, tai liksi tarsi gaidys, užrietęs galvą – liksi gyvūninėje pakopoje.

Iš 2011 m. vasario 21 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas svarbiau?

Statyti negriaunant

Priklausyti nuo aplinkos – tai būti laisvam nuo savojo ego!

Komentarų nėra

Vergų kartos pabaiga

Auklėjimas, vaikai, Paskutinė karta

Šiandien susidūrėme su nauja karta, kuri sugeba kažką daryti, tik jeigu supranta, jaučia, nusprendžia ir sutinka su tuo, kas turi būti padaryta. Kitaip ji nieko nedarys. Tai matome iš besiritančių per pasaulį įvykių. Kyla nauja banga, kitaip tariant, bunda naujas bendros sielos lygmuo visoje žmonijoje.
Dabartinei kartai netinka auklėjimas moralizavimu, kai įprasta grasinant pirštu pamokslauti: „Imk iš mūsų pavyzdį ir taip pat elkis“. Jaunimui šito nepakanka, jie neis šiuo keliu. Priešingai, jie mėgdžios pačius bjauriausius pavyzdžius ir negalės susitvardyti, kad laikytųsi tavo gerųjų modelių.
Naujoji karta nieko nepriims tik todėl, kad taip turi būti. Tegul žmogus vaikystėje daug ką įsisavina automatiškai, vis tik, net jeigu auklėsime dabartinius vaikus botagu ir meduoliu, jiems tai neveiks. Juk egoizmas auga kiekvieną dieną, negalėsi prieš jį atsilaikyti. Todėl įprotis netaps jų antrąja prigimtimi.
Tiesiog bežiūrint vaikuose skleidžiasi nauja prigimtis, kuri reikalauja metodikos. Tu įkrauni vaikui paruoštus rezultatus, kuriuos jis įgyvendins tarsi paranki mašina, žvelgianti į tave ir viską kartojanti. Bet ne, vaikai persmelkia tave vertinančiu ir puikiai atsirenkančiu žvilgsniu, jie nuolatos tyrinėja ir analizuoja tave, ir tu jiems nesunkiai perkandamas.
Turime suprasti, kad ši karta pareikalaus metodikos – racionalios ir labai logiškos, kurią jie supras ir tik pagal šį supratimą ims naudoti.
Pasibaigė vergų, mašinų karta, kurią pašiepė dar Čarlis Čaplinas. Šiandien turime mąstyti apie tai, kaip paaiškinti jaunimui vystymosi procesą, tikrovę ir jų vietą joje, valdymo būdus ir galimybes, su kuriomis susiduria kiekvienas žmogus. Trumpiau kalbant, žmogui reikia parodyti tas ribas, kuriose jis iš tikrųjų yra laisvas kūrinys.
Klipas „Dar viena plyta sienoje“ (1979) iš filmo „Siena“, čia – klipo dainos vertimas į rusų kalbą.

Naujoji karta labai skiriasi nuo mūsų, todėl turime kurti ne dresavimo metodus, kad ji paklusniai risnotų šalia, o išminties perdavimo metodiką pagal amžių. Tada vaikai naudosis ir įgyvendins šią išmintį savo elgsena, o mums liks tik patikrinti, ar teisingai ją perteikėme. Pamatysime tai pagal vietinius rezultatus.
Anksčiau švietimas ir auklėjimas buvo grindžiami botagu ir meduoliu. Vaikus įsprausdavo į įvairius rėmus ir laikė su trumpu pavadėliu: „Taip reikia elgtis, taip privalai veikti“. Šiandien tai nesuveiks, todėl kad Kūrėjas reikalauja atskleisti blogio suvokimą, suprasti, kas vyksta gyvenime. Turime išmokti valdyti save pagal tikslo svarbą – čia ir slypi savarankiškas žmogaus darbas.
Siela neturi amžiaus. Nesvarbu, kur ji pabunda – suaugusiajame ar vaike. Turime suprasti: jaunesniuosius, taip pat ir vyresniuosius privalome aprūpinti išsitaisymo metodika, kad tik pagal ją augtų.

Iš 2011 m. vasario 19 d. vakarinio pokalbio apie auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas

Visus mokslus reikia atnaujinti

Sujungti vienu tinklu

Komentarų nėra

Pradedančiųjų jėga

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Ar savo dvasine pažanga kabalistai silpnina pasaulio bėdas?
Atsakymas: Žinoma. Be to, tame nėra didelių ir mažų. Žmonės mano, kad didis kabalistas gali pasimelsti ir tuo atitolinti išpuolį. Iš tikrųjų, yra priešingai: būtent naujokėliai su ką tik pabudusiu tašku širdyje, susipainioję ir dar nieko nesuprantantys, turintys savo kol kas tolimą, mažą norą, daro daugiau už senbuvius. Kaip mažas vaikas, tapsiantis šeimos galva, taip ir žmonės, ką tik stoję į dvasinį kelią ir tarsi esantys toli nuo realių darbų, savo paprastu noru gali nuveikti daugiau nei veteranai.

Iš 2011 m. kovo 13 d. pamokos tema „Ekologinė problema ir jos sprendimo kelias“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas – tarp mūsų

Begalinis šaltinis – prieš tave

Komentarų nėra