Pateikti Sekmadienis, 27 kovo, 2011 dienos įrašai.


Viliojanti ateities šviesa…

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Ką reiškia jau dabar, skaitant knygą „Zohar“, pasijausti kongrese, paveikti kongresą, kad jis būtų kuo sėkmingesnis?
Atsakymas: Paruošti save. Jei tavęs laukia puikus, malonus, džiugus įvykis, jau iš anksto jam ruošiesi, iš anksto mėgaujiesi juo, pasitenkini šiuo viliojančiu ateities švytėjimu. Iš to gauni didžiulį įkvėpimą.
Todėl artėjant pasauliniam kongresui Naujajame Džersyje turime jau dabar jam ruoštis. Viskas priklauso nuo noro paruošimo: „Ką ketinu ištaisyti? Ko noriu? Kas man iš to? Koks noriu ten būti?“ Turiu tai įsivaizduoti iki smulkmenų tarsi jau būčiau tenai.
Todėl į tinklalapį reikia sudėti dainas, kultūrinių programų ir renginių turinį, kad žmonės susipažintų, suprastų ir jau dabar galėtų įsivaizduoti, kaip viskas vyks.
Vaikas auga, nes įsivaizduoja ateitį ir ji realizuojasi. O jeigu žmogus taip nekantriai nelaukia, neaugina savyje noro ir netgi rūpesčių ir nerimo, tai jis nieko nelaimės. Jis turėtų jau dabar nekantraudamas laukti: „Kaip tai įvyks? Kada? Kokiu būdu? Kokį įspūdį patirsiu? Kaip dalyvausiu?“
Tai būtina norint tapti dideliam. Jei vaikai iš prigimties nesiektų ateities, jie negalėtų augti. O mums jis duotas kaip valios laisvė. Nori išaugti? Rask būdą, kaip gauti iš aplinkos tikslo svarbą ir tada augsi. Kito metodo nėra! Jei nesimokysime iš vaikų pavyzdžio, jei neįgyvendinsime šių veiksmų praktikoje, gaila veltui praleisto gyvenimo.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Žinoma daina patinka labiau

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Komentarų nėra

To dar nebuvo

Krizė, globalizacija

Klausimas: Maždaug prieš dvejus metus pasaulis atsidūrė ekonominėje krizėje. Šiandien esame politinėje krizėje. Panašu, kad gyvename pagal bendrą tvarkaraštį, bendras tendencijas ir netgi bendras mintis. Kaip susidaro šis visuotinis sinchroniškumas?
Atsakymas: Mes visi tarpusavyje esame sujungti į bendrą sistemą. Ir tai ne mūsų svaičiojimai, ne internetas ir ne mobilieji. Mes esame jėgų tinkle, išmėtyti po jį kaip kamuoliukai. Šis tinklas sieja mus vieną su kitu. Norime to ar ne, visos mūsų mintys, norai ir veiksmai sąveikauja tarpusavyje ir veikia vienas kitą. Kaip pasekmė vieni ar kiti reiškiniai pasireiškia tose ar kitose vietose pagal tinkle įdiegtą programą. Kas mes tokie? Pagamintieji, sukurtieji. Todėl apie pasaulį nereikia spręsti pagal išorinį vaizdą – tarsi mes kažką darome patys. Telefoninis ryšys – ne mūsų tarpusavio ryšio priežastis, o jo požymis. Jis liudija: dabar mes pasiruošę, kad jėgų tinklas veiktų mus dar stipriau. Pasaulinis voratinklis taip pat rodo naują mūsų egoistinio noro, sukeliančio vis stipresnį bendro tinklo atgarsį, etapą. Vienaip arba kitaip, tinklas mus suaktyvina, o ne mes jį kuriam. Neapgaudinėkime savęs, kad mes sukūrėme internetą ir dabar jis mus jungia. Sukurti galima bet ką, tik tai nepridės nė lašo vienybės. Kalbame apie projekciją, apie požymį vidinio visuotino ir šimtu procentų  integralaus tarpusavio ryšio, kurio dalis pasireiškė aiškiai, tarkim, kokiais 5 procentais. Šie ryšiai visame pasaulyje neabejotinai tik tvirtės. Pasaulis taps nepertraukiamas, klampus, pamatysime tokių dalykų, kokių dar niekada nebuvo.

Iš 2011 m. kovo 9 d. pamokos tema „Laikas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabusti naujame matavime

Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje

Žinoti – reiškia duoti

Komentarų nėra

Nesikeičia tik požiūris

Auklėjimas, vaikai, Grupė

Klausimas: Kokį pagrindinį principą turi suvokti mūsų vaikai?
Atsakymas: Vaikai turi suprasti, kad žmoguje ir pasaulyje viskas nuolat kinta, – nesikeičia tik požiūris: nėra jokios kitos jėgos, kuriai padedant žmogus savo gyvenime gali judėti į priekį, išskyrus jėgą, gaunamą iš aplinkos.
Ne jo ego, nei žiniasklaidos įtaka, nei pašalinės išorinės aplinkos poveikis – tik grupė žmonių, kuri įskiepija jam tam tikrą vertybių skalę, Kūrėjo svarbos supratimą, suteikia jam jėgų eiti pirmyn.
Juk tam, kad suvoktų Kūrėją, davimo savybę, žmogus visada turi pakilti tikėjimu aukščiau proto, gaudamas iš savo aplinkos norą, siekį, šio tikslo svarbos supratimą, nerimo jausmą, kaip tai pasiekti.
Iš esmės, žmogus visą laiką priima savo aplinkos formą, t.y. sugeria jos vertybių sistemą, ateities viziją, pačią jos esmę. Kitaip tariant, jis įsijungia į išorinį kli/norą, įgyja meilės savybę, patenka į visų sielų susivienijimą – Acilut pasaulio Malchut.
Tik teisingai įsiliedamas į savo aplinką, žmogus gali suvokti Kūrėją. Juk ta vidinė vienybė, kuri ten egzistuoja, ir yra dėl to, kad Kūrėjas išrinko šiuos žmones ir sujungė juos tarpusavyje, – tai ir yra Acilut pasaulio Malchut, Šchina, kur žmogus iš karto randa Kūrėją.
Todėl naujoji karta, mūsų vaikai, turi gerai įsisavinti, kad būtent taip einame pirmyn, kad tai – mūsų kelias. Nuopuolių nėra, yra tik kilimas, nėra jokios painiavos, o visa, kas vyksta, būtina naujam suvokimui.

Iš 2010 m. vasario 18 d. pokalbio apie auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Komentarų nėra