Pateikti Pirmadienis, 28 kovo, 2011 dienos įrašai.


Kad nereikalautume „Duok“!

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Manau, kad Naujojo Džersio kongrese pasieksime tokį tarpusavio ryšį, kokį jau mokame kurti.
Kai kiekvienas užmiršta apie save ir perduoda save visuomenei visiškai nuskęsdamas šiame vienybės ir ištaisytos vienos sielos pojūtyje, kur nejaučia savęs, o jaučia bendrą norą.
Be to, kiekvienas trokšta ir deda visas jėgas, idant pasiekta būsena liktų amžinai ir kad nuo jos pradėtume kilti dar aukščiau. Juk tik dėl tokios aplinkos, įdėjus į ją abipusių pastangų (aš į ją, o ji į mane) savo viduje atskleisime davimo jėgą. Tada nesitikėdami jokios reakcijos ir kompensacijos sau įgysime Binos savybę. Ir džiaugsimės dėl to, kad mumyse valdo viena tyra davimo savybė.
Tik iš aplinkos gaunu jėgų ir palaikymą. Tokią galimybę turiu pats išsiugdyti, jei ne – tai nebus laikoma mano pasiekimu.
Žinoma, dabartiniam mano egoizmui tai atrodo neracionalu – kam gi pačiam kurti visuomenę, kuri painios ir diegs savąsias vertybes bei vers pagal jas elgtis ir dar tuo džiaugtis? Argi iš to turėsiu kokios nors naudos?
Tiesa, nieko negausiu savo egoizmui, bet pakilsiu virš savosios prigimties. Tai pirmasis išsitaisymo etapas, kuris vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Po to dėl šio tikėjimo pritrauksiu Šviesą Chochma į „žinojimą“, į noro vidų − gaudamas, kad duočiau. Bet pirmiausia turiu pakilti virš savojo egoistinio noro.
Deja, mes kaip vaikai stovime užsispyrę ir reikalaujame, kad Kūrėjas atsiskleistų, visiškai nesuprasdami, kas yra Kūrėjas ir ką reiškia Jo atskleidimas. Turime visas sąlygas davimo savybės atskleidimui – prašom, gali atskleisti! Bet atsiskleisti turi būtent davimo savybė, o ne naujas, ypač gudriai užmaskuotas, tavojo egoizmo pripildymas.
Ir mūsų nusivylimas byloja tik apie tai, kokie egoistiški yra mūsų lūkesčiai – net nesuprantame, kad reikalaujame: „Duok!“.
Todėl tokia būtina tarpusavio laidavimo jėga, kuri kiekvienam suteiks tikrumą, pagrindą, būtinybę pakilti virš savojo egoizmo, davimą nesižvalgant į save ir nereikalaujant kompensacijos. Tai pirmoji Binos savybė, kurią turime įgyti.
Viena, ką galime padaryti būdami tokios būsenos, tai nuolat prašyti aplinkos palaikymo. Bet reikalauti ne pripildymo sau, o tik palaikymo, leidžiančio laikytis aukščiau egoistinių reikalavimų. Džiaugsmas ateina dėl „gerų darbų“, dėl judėjimo nuo savęs į išorę, nes šitaip tampu panašus į Kūrėją.

Iš 2011 kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Komentarų nėra

Laisvo pasirinkimo pakopos

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas: Kokiu būdu visa žmonija pasieks išsitaisymą? Ar laisvo pasirinkimo klausimas kils visiems, ar tiktai vadovaujančiai šiam procesui mažumai?
Atsakymas: Laisvas pasirinkimas, kaip bet koks reiškinys, susideda iš 4 lygių: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus. Laisvo masių pasirinkimo esmė – prisijungti ir sekti paskui einančius proceso priekyje.
Tai reiškia, kad jie turi suprasti savo būseną, lyderių užduotį, bendrą tikslą ir įsijungti į jo siekimą. Kitaip tariant, jie irgi turi atitinkamą pasiekimą pagal savo sielos šaknį – kaip ir dabar mūsų pasaulyje.
Sakykime, kodėl vieni žmonės pasitenkina kukliais pasiekimais, o kiti veržiasi prie didžiausių? Todėl, kad priklausomai nuo sielos šaknies juos taip veda noras gauti, ir tai nepriklauso nuo žmogaus pasirinkimo – jis toks gimė.
Išsitaisymo pabaigoje, kai visi susivienys, sudarydami ratą, visi skirtumai išnyks, bet išsitaisymo procese kiekvienas privalo atskleisti savo sielos šaknį ir pagal ją vystytis.
Baal Sulamas rašo, kad po to, kai Izraelis – sielos, besiveržiančios prie Kūrėjo, esančios piramidės viršuje, – mesis į priekį, paskui jas paseks visas pasaulis. Taigi kad tikrąją pasirinkimo laisvę turi tiktai tie, kuriems gimsta noras duoti, ir tokių žmonių pasaulyje vis daugėja. Kartu jie vadinasi Izraelis, nes turi polinkį atskleisti aukštesnįjį pasaulį, o visi likusieji gauna iš jų.
Todėl, jeigu mes atliksime savo darbą, nelaukdami, kad jį atliks kažkas kitas, tuo pasieksime viską. Visi likusieji taip pat turi atskleisti tikslą ir Kūrėją, bet kiekvienas gauna pagal savo vietą toje bendroje sistemoje, kuri maitina visus. Be kita ko, kalba eina ne apie kiekvieno svarbumo laipsnį, o apie įsijungimo tvarką.
Iš pradžių atskleidė dvasinį pasaulį, realizavo laisvą pasirinkimą ir pritraukė Šviesą Protėviai. Po to veikė išminčių kartos, o dabar atėjo mūsų eilė, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“.
Kiekvienas turi savo vietą šitame procese ir savo išsitaisymą – niekas nuo šito netampa mažesnis už kitus. Kalba eina tiktai apie pakopų seką, apie vystymosi ir išsitaisymo tvarką.
Ankstesniųjų kartų kabalistai veikė bendroje sistemoje iki mūsų, atsiskleidė iki mūsų, ir mes gauname iš jų – kaip šitame pasaulyje per jų knygas, taip ir dvasiniame. O per mus gaus kiti. Taip palaipsniui atsiskleidžia iš viršaus žemyn Gyvybės medis.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Pusiausvyra visuomenėje

Piramidė

Komentarų nėra

Ar gali kabala padėti vargšams?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar gali kabala padėti vargšams?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -74“

„Klausk kabalisto -73“

„Klausk kabalisto -72“

Komentarų nėra