Pateikti Trečiadienis, 30 kovo, 2011 dienos įrašai.


Ruošiantis būsimam susitikimui

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kelis kartus per dieną reikia atlikti išskaičiavimą ir žiūrėti kokios būsenos esi, kokia tavo pozicija Kūrėjo, aplinkos, savo paties atžvilgiu – ir koreguoti savo kryptį.
Mes visada nukrypstame nuo kelio, tai natūralu. Juk mūsų ego nuolatos auga ir mums kas kartą reikia pridėti dar jėgų, kad išlaikytume ego savo valdžioje.
Savo gyvūninį kūną turiu atskirti nuo dvasinio tikslo, duoti kūnui tai, kas būtina, o visa kita sukoncentruoti į tai, kaip pasiekti davimą, tikrinant jį aplinkos atžvilgiu, pagal tai, kaip stipriai noriu į ją įsijungti.
Ir tada nesusipainiosiu, ir man bus aišku, kiek man reikia normaliam gyvenimui, ir kiek galiu duoti aplinkai. Kitaip tariant, tiksliai žinosiu, kur esąs ir kur mano riba. Tai labai svarbu, nes jeigu jauti ribą, tai jau gali teisingai susiorientuoti: materialiam gyvenimui – tai, kas būtina, o viskas, kas įmanoma, – dvasiniam.
Dabar, prieš kongresą, reikia save patikrinti, kiek tau būtinas susijungimas. Reikia pažadinti save peržiūrint senų kongresų įrašus, kad įsijungtum į tą džiaugsmingą aplinką, kuri laiminga, nes vystosi. Tai labai gerai paruošia žmogų.
Dvasiniame pasaulyje nėra laiko: nėra praeities, dabarties ir ateities. Todėl tuomet, kai žiūrime įrašą – tai nėra praeitis, juk įsijungiame į tą būseną, kuri egzistuoja dabar. Ir nėra jokio skirtumo, ar žiūriu prieš pusę metų padarytą įrašą, ar dalyvauju šios dienos įvykiuose. Visos šios būsenos įsijungia į vieną ir tą pačią realybę. O gavęs įkvėpimą iš praeities, galiu pasiruošti būsimam susitikimui.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kad nereikalautume „Duok“!

Gyvuliams namuose ne vieta

Komentarų nėra

Pilnas sankryžų kelias

Valios laisvė

Mes ne tik turime galimybę pasiekti pasirinkimo laisvę, bet tiesiog privalome tai padaryti. Niekam nepavyks šito išvengti, juk to link mus stumia ir traukia visos Gamtos jėgos: ir tave, ir visus likusius, − bet kurį žmogų pasaulyje! Kiekvienas privalės kažkaip realizuoti savo valios laisvę.
Prieš mus nutiesti du keliai: Šviesos (kabalos) ir kančių kelias. Ir rinktis turime kiekvieną akimirką! Tai nereiškia, kad kažkada patekęs į kelių sankirtą kartą pasirinkau, pasukau į dešinę ar į kairę ir jau eisiu tuo keliu.
Pajudėjau metrą kuriuo nors keliu ir vėl stoviu prieš laisvą pasirinkimą, prieš kelių sankirtą. Pasirinkau, žengiau žingsnį šiuo keliu ir vėl patekau į naują sankryžą, kurioje vėl turiu rinktis. Kiekviename žingsnyje man duota pasirinkimo laisvė, du keliai priešais mane! Nuolatos, kiekvieną akimirką turiu rinktis vieną iš jų: judėdamas pirmyn iš vienos būsenos į kitą, kiekviename taške, kurdamas iš jų liniją, kelią į savo galutinį išsitaisymą, į Gmar Tikun.
Ir kiekviename tokiame taške turiu spręsti, kuria kryptimi iš visų 360 laipsnių judėsiu (juk taškas − tai apskritimas). Bet, iš esmės, visos šios kryptys susijungia į du galimus pasirinkimo variantus: Šviesos kelią ar kančių kelią.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Venkite loterijos

Tokia neapčiuopiama sąvoka − laisvė

Diena prasideda vakare

Komentarų nėra

Ar svarbu kaip miršta žmogus?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar svarbu kaip miršta žmogus?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -74“

„Klausk kabalisto -73“

„Klausk kabalisto -72“

Komentarų nėra