Klausimas: Ar vyrų ir moterų tarpusavio santykiams kenkia šiuolaikinė lyčių lygybė?
Atsakymas: „Lygybė“, kurią įgyvendiname vadovaudamiesi savo egoistiniu supratimu iš tikrųjų yra ne lygybė, o gamtos dėsnių iškraipymas.
Gamtoje vyriškasis ir moteriškasis pradai nėra identiški, atvirkščiai – jie skirtingi, priešingi, nutolę vienas nuo kito pagal įvairiausias vidines ir išorines charakterio ypatybes, veiklą, fiziologiją ir visa kita. Dėdami lygybės ženklą tarp jų, „sugniuždome“ prigimtį ir sukuriame milžinišką lūžį, kuris galiausiai niekam neatneš naudos.
Nereikia aiškinti, ką reiškia priešintis gamtos dėsniams. Tokiame aukštame lygyje bandome daryti, kas šauna į galvą, užuot mokęsi iš gamtos kiekvienai lyčiai priskirti jai tiksliai tinkančią formą. Dėl to sulauksime dar daug bėdų. Galiausiai niekas nesidžiaugs tokia „lygybe“.
Juk man gamtos skirta būti vyru, turinčiu tam tikras savybes ir atliekančiu tam tikrą funkciją. Turiu nišą, kurią privalau užimti. Tai mano ramybės, išsitaisymo, prisipildymo ir tobulumo vieta.
Todėl negalima pataikauti mane valdančiam egoizmui ir elgtis taip, kaip jis užsimanys, egoistinėms jėgoms įsakius. Be jokios abejonės, tai tikrai gadina reikalą. Tikėsimės, kad per sugedimą kažkokiu būdu išsitaisysime, tačiau šiame kelyje mūsų laukia daugybė bėdų.

Iš 2010 m. kovo 7 d. pamokos „Apie moterį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moterys ieško prasmės

Moters verta vieta

Moteriškoji tragedija!

Klausimas: Anksčiau moteris iš tėvo globos  patekdavo į vyro globą. Ji viską gaudavo per vyrą, ir tai atitinka dvasines šaknis. Dabar padėtis pasikeitė: moterys reikalauja ir gauna daug daugiau savarankiškumo.  Ar ši tendencija, kalbant apie kūrinijos tikslą, yra teigiama?
Atsakymas: Nemanau, kad kalba eina apie savarankiškumą. Juk moteriai nuo to netampa geriau ir komfortiškiau. Ji iš prigimties linkusi būti šalia vyro, jai natūralu jaustis priklausoma: „ jis mano, o aš jo“.
Gamta nesikeičia. Kaip besistengtume užtušuoti tiesą, pabėgti nuo jos mes negalime. Tą vidinį diskomfortą jaučia visos moterys, kaip to nemaskuotų šiuolaikinis pasaulis. Todėl moterys šiais laikais labai kenčia.
Klausimas: Tada gal verta grįžti prie senųjų principų, nepaisant to, kas priimta visuomenėje?
Atsakymas: Jeigu veiksime pavieniui, tai vargu ar padės. Juk mūsų gyvenimą jau užtvindė naujausių tendencijų potvynis. Tačiau nėra jokių abejonių, kad kiekviena moteris ilgisi namų židinio, vyro, vaikų. Pirmiausia jai reikia sudaryti tokias sąlygas – ir tada ji galės veikti, jausdamasi gerai ir užtikrintai.
Negalima eiti prieš gamtą. Nepaisant visų mūsų žaisliukų: mobiliųjų telefonų, „gadžetų“,  socialinių tinklų ir t.t., nepaisant to, kad moteris gali dirbti ir aprūpinti save viskuo, kas būtiniausia, visa tai nesuteikia jai dvasinės ramybės. Jos prigimtis liko ta pati.

Iš 2010 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar moterys turi vadovauti pasauliui?

Moteriška jėga ir vyriškas silpnumas

Moteris