Šviesa – tai egoizmo nuodas

2011-04-9

Klausimas: Jūs sakote, kad knyga „Zohar“ – vienintelė priemonė, padedanti išsitaisyti ir susijungti. Tačiau neaišku, kaip pasaulis ją panaudos, jei joje nieko negalima suprasti?!
Atsakymas: Tačiau tokiomis pat mums neaiškiomis priemonėmis ištaisome save ir mūsų pasaulyje! Aš ateinu pas gydytoją, nieko nesuprasdamas apie gydymą ir vaistus. Šis žmogus praduria mano kūną ir pumpuoja vamzdeliu kraują, o aš už tai moku jam ir dėkoju!
Gydytojas išrašo man kažkokių cheminių medikamentų, kuriuose vien nuodai (jūs gi žinote, kad kiekvienas vaistas – tai nuodas, net medicinos simboliu tapo gyvatė su nuodų taure). Mokame už tokius vaistus daug pinigų, nesuprasdami, kaip jie veikia, nė neabejodami, kad jų pagrindas – nuodai. Bet aš ryju juos – ir man padeda! Aš pasveikstu!
Mano kūnas sirgo, aš pridėjau į jį nuodų, o jis staiga pasveiko… Ar galite tai paaiškinti?! Bet šitaip viskas veikia! Ar tai logiška?
Štai taip mums reikia įsileisti nuodą savo vidun, – Šviesa mums pats tikriausias nuodas. Ją turime priimti į save ir tada pasveiksime! Mums reikia kažko visai priešingo mūsų prigimčiai, ir tai atrodo visiškai nelogiška.
Net ir mūsų pasaulyje vaistų vartojimas – nelogiškas veiksmas, o ką jau kalbėti apie dvasinį ištaisymą.
Pasakykite, ar man taip reikalinga ši Šviesa, kuri išmokys mane davimo, meilės artimui? Man koktu tai net girdėti, aš nieko nenoriu matyti ir nekenčiu visų, prakeikdamas visą šį gyvenimą ir Kūrėją, o mane ragina pridėti dar truputėlį nuodų… ir priartinti prie savęs Šviesą, Kūrėją.
Juk ką aš priartinu? – Davimo jėgą, Šviesą, kuri neva turi atnešti man dar daugiau to, ko aš nekenčiu! Būtent to, ko nenoriu! Tai veikia neigiant neiginį, priešingai priešingybei – čia visa esmė, aukščiausia logika! Mums sunku ją suprasti.