Klausimas: Tarkim, kad po 48 valandų į mūsų planetą turi įsirėžti asteroidas ir visiškai ją sunaikinti. Kaip per 48 valandas, likusias iki Žemės planetos žūties, pagreitinti išsitaisymą?
Atsakymas: Jeigu žmonės Žemėje pajaustų, kad po 48 valandų įvyks pasaulio pabaiga, jiems kiltų toks didžiulis noras išsigelbėti, kad galbūt jie išgirstų, jog viskas priklauso nuo noro!
Jeigu dabar, kad išsigelbėtume, nukreipsime savo didžiulį norą į visų Žemės rutulio žmonių susijungimą ir panorėsime, kad Aukščiausioji jėga ištaisytų mūsų ryšį – tai šitai tuojau pat įvyks. Toks gamtos dėsnis – jeigu noras prišaukia Šviesą, Šviesa veikia, ir išsitaisoma akimirksniu.
Šviesai veikiant bendrą norą susivienyti, šiame bendrame nore iškart pajaučiame Aukštesnįjį pasaulį. Ir jeigu visi kartu esame susivieniję, tai jausdami Aukštesnįjį pasaulį liaujamės jautę mūsų pasaulį, mūsų realybę, Žemės rutulį, o tuomet… tegu sau sprogsta! Bet sprogti nebebus kam, juk visi sprogimai – tai jėgos, kurių negalime ištaisyti!
Jeigu tarpusavyje susivienysime, tai pirmiausia pasaulis nesprogs, nes nebus griaunančiosios jėgos, nes jungdamiesi tarpusavyje panaikiname blogio jėgą visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Antra, jeigu tai bus visos žmonijos bendras noras, juk kalbama apie visuotinį išsigelbėjimą, tai pasieksime tokią būseną, kai pasaulis išnyks iš mūsų pojūčių, o egzistuosime jausdami tik susiliejimą, be materialios formos, kuri dabar atsiskleidžia mūsų nore. Mūsų noras pieš mums davimo formas.
Klausimas: O jeigu žmonės pasakys: „Mums beliko 48 valandos − pramogaukime!“.
Atsakymas: Tai nerealu. Kai žinai, jog po 48 valandų ateis pasaulio pabaiga, tu negyveni likusių 48 valandų – šis žinojimas ištrina likusias minutes, nebent gali pakeisti pabaigą ar užkirsti jai kelią.
Įsivaizduok, kad neišvengiamai artėji prie bedugnės, bet tą akimirką, kai praraja atsiveria, tavo mašina pavirsta lėktuvu… Bet jeigu neturi tokio sprendimo, kuris padėtų pakilti į aukštesnįjį lygmenį – virš katastrofos – jau esi miręs.
Klausimas: Kaip pajausti tokią būtinybę susijungti?
Atsakymas: Patys turime ją pajausti arba panašia įvykių raida mus privers gamta.

Iš 2011 vasario 15 d. pamokos „Pratarmė knygai Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ruošiamės persikėlimui!

Apie Kūrėją, kūrinį ir pasaulio pabaigą

Laisvo pasirinkimo pakopos