Klausimas: Kodėl teigiame, kad egoistinis noras išsisėmė? Galbūt žmonėms paprasčiausiai trūkta lėšų, kad įsigytų trokštamų malonumų?
Atsakymas: Mes neteisingai suprantame, kas yra noras ir jo patenkinimas. Net jeigu turiu galimybę įsigyti tūkstančius nuostabių daiktų ir perku juos – iš tikrųjų, tai reiškia, kad mano noras lieka nepatenkintas.
Išleisti pinigai dar nerodo, kad man gera. Turtingas tas, kuris patenkintas savo dalia. Įsivaizduokite: aš nusipirkau ką nors ir man to pakanka, man yra gera.
Tai kodėl be paliovos toliau ieškau kažko naujo? Kam man reikalinga šita norų grandinė, užsideganti nuo degtukų, kuriuos nuolatos man parūpina žiniasklaida? Visa tai – mano nepasitenkinimo ženklas. Visa mano turtų gausa rodo, kad nieko neturiu, ir todėl esu priverstas vėl papildyti senkančias atsargas.
Kokia gi ta Europos ar Amerikos svajonė? Įsigyti vis daugiau prekių konkuruojant tarpusavyje vartotojų visuomenėje. Kodėl? Nes vidinis pripildymas dingsta – tai paaiškėjo dar prieš 60-70 metų.
Aš visą laiką ieškau kuo mėgautis ir niekada nepasiekiu tokios būsenos, kai galėčiau likti ir pasakyti: „Gana“. Štai kas yra tuštuma. Leidžiu vakarus įdomiose vietose, važinėju po pasaulį, keičiu draugus ir drauges… Atrodytų, turiu tiek daug galimybių! Tik iš tikrųjų tai ne galimybės, o mano tuštybės rezultatas. Šie malonumai neliks su manimi, jie tik dar kartą parodys, kad jais neužsipildau. Visuomenė atneša man visą pasaulį ant lėkštutės, o tai reiškia, kad visas pasaulis jau netenkina manęs.
Jeigu norui gerai, jis nejuda ir mėgaujasi nurimęs. O visas mūsų lakstymas – ne kas kita, o paieška, sukelta nepasitenkinimo.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenoriu nieko, tik Šviesos…

Internetas kaip valdymo struktūra

Kol kas dar nesugalvota ekskursija į Pragarą…

Visos sielos tarpusavyje sujungtos ir paskirstytos po skirtingus lygmenis: negyvąjį (N), augalinį (A), gyvūninį (G), žmogaus (Ž) ir dvasinį (D).
Dvasiniam lygmeniui priklauso išsitaisiusios sielos. Esantys žmogaus lygmenyje turi tašką širdyje. O visi kiti − ne.
Gali būti, kad tiems kitiems ir nereikalingas toks vystymasis. Kieno taškas širdyje pabus, tas pakils į viršų, bet tai bus ypatingi, išimtiniai atvejai. Bet apskritai sielose tokie drastiški pokyčiai nevyksta.
Reiškia, nereikia iš žmonijos reikalauti, kad ji visa perimtų išsivysčiusių visuomenių struktūrą.
Todėl mums sunku patikėti Baal Sulamu, rašančiu, kad visi žmonės jau tapo viena šeima ir kad žmonija pasiruošusi dvasiniam kilimui. Ir vis dėlto yra būtent taip.
Mažytė, 1mm² dydžio smegenų dalelytė valdo visą kūną. Lygiai taip maža dalis turi valdyti visą žmoniją ir sujungti ją su Kūrėju. Iš šios dalies visi gaus ištaisymą pasyvia forma, kuri atitinka jų sielų tipą.
Su tuo nieko nereikia daryti. Nelygink visų pagal demokratijos modelį. Lygūs jie bus vėliau, kai kiekvienas išsitaisys pagal savo egoistinį potencialą, pagal savo rešimo. Tada visi taps vienu „kūnu“, kuriame, beje, bus 90 % „kūno“, „kaulų“, „raumenų“, „sausgyslių“ ir t. t.
Kiek organizme yra svarbių organų? Kiek skirta smegenims? Ir kokia smegenų dalis atstovauja patį žmogų? Mažytis taškelis, „mikroprocesorius“ − ne daugiau.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumui svarbus kiekvienas

Tobulybė – tai lygybė

Dvasinė lygybė