Pateikti Šeštadienis, balandžio 23, 2011 dienos įrašai.


Ypatingas spaudimas

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Pasaulinis kongresas „Mes!“, Naujasis Džersis, 2-oji pamoka

Klausimas: Ar turi moterys spausti vyrus, kaip mama spaudžia vaiką, kad jie imtų vienytis?
Atsakymas: Su vyrais reikia elgtis kaip su vaikais − su meile! Bet jeigu jie nesijungia, tai, be abejonės, reikia juos paspausti. Pasakyta, kad „moterų-teisuolių dėka išėjome iš Egipto”. „Išėjimas iš Egipto“ reiškia perėjimą iš šio pasaulio į dvasinį, ir tai įvyksta tik padedant moterims.
Mokomės, kad MAN kėlimas kyla iš Malchut, visi norai yra joje. Tad viskas prasideda nuo moterų. Jeigu ne jų noras, nebūtų nei šeimos, nei kitos kartos.
Jėga, stumianti žmoniją, – tai norinčios gimdyti ir pratęsti gyvenimą moters jėga. O vyras prideda vykdančiąją jėgą, bet tik su sąlyga, kad yra jos poreikis – taip sutvarkyta gamta.
Vadinasi, svarbiausia, ko mums reikia, – tai moters poreikis. Kai pas Rabašą atėjo nauji mokiniai, jis nedelsdamas organizavo moterų grupę, kuriai priklausė mokinių žmonos. Jos rinkdavosi kartą per savaitę, skaitydavo straipsnį, aptarinėdavo. Jis labai rūpinosi tuo, kaip jos supranta tai, kas parašyta, kas su jomis vyksta.
Būtinai turi būti stipri moterų organizacija, sugebanti pareikalauti iš vyrų atlikti dvasiniame pasaulyje tai, ko joms reikia. Bet moterys turi veikti ne šaukdamos, bet reikalaudamos širdyje.  Tada vyrai šitai pajaus, o kol kas tai nelabai pavyksta.
Kitaip tariant, iš prigimties moterys nemoka ir nesugeba susijungti tarpusavyje, kiekviena moteris yra atskira. Bet, kad spaustų vyrus, – tik dėl šito – jos gali susivienyti, idant taptų vienu didžiuliu poreikiu. Šis poreikis mums yra būtinas.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 2-osios kongreso „Mes!“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų jėga – mūsų silpnybėje

Moteriškas indėlis

Be moters nėra vystymosi

Komentarų nėra

Visas pasaulis susijungia manyje

Realybės suvokimas

Pasaulinis kongresas „We!“, Naujasis Džersis, pamoka Nr. 2

Mes manome, kad egzistuoja kažkokie kiti pasauliai, esantys ne žmoguje, o dvasinis pasaulis yra kažkur toli, už debesų ir galaktikų, už mūsų pasaulio ribų. Lyg dvasinis pasaulis prasideda ten, kur baigiasi mūsų visata, kažkokia materiali sfera.
Tačiau, iš kitos pusės, sakoma, kad dvasinis pasaulis – tai giliausiai viduje esantis iš visų pasaulių. Vadinasi, jis yra kažkur manyje, bet argi manyje be kūno ir kraujo yra dar kažkas?
Kabalos mokslas moko teisingai priimti realybę, sakydamas, kad visa realybė yra žmogaus viduje – o ne žmoguje nieko nėra. Todėl mums būtina atskleisti savo vidinį norą, „dvasinį indą“. Aš vis labiau prisijungiu „išorinį pasaulį“ prie savęs, susijungdamas ne tik su dešimtimi pačių artimiausių draugų, su penkiasdešimt ar dviem milijonais, bet sujungdamas save su visa tikrove, lyg ir esančia ne manyje.
Pradedu nuo kelių žmonių, tačiau palaipsniui prieinu ir prie gyvūnijos pasaulio, ir prie augalijos, ir pagaliau prie negyvojo pasaulio. Staiga pradedu jausti, kad visi tie dalykai susijungia manyje. Aš piešiu šiuos paveikslus savo viduje, o ne jie vyksta išorėje!
Kuo labiau aš imsiu suvokti juos kaip visumą, kurios visos dalys susietos su manimi – tokiu lygiu aš vis giliau eisiu į šią vidinę realybę. Materialūs kūnai ims nykti, o norai prisijungs prie manęs, ir aš vis aiškiau imsiu jausti tikrosios realybės paveikslą.
Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ rašo, kad iš tikrųjų visa tikrovė yra manyje, mano smegenyse, o išorėje nieko nėra. Priešais mane vyksta kažkoks teatras, atspindintis mano asmenines savybes, vidines jėgas ir polinkius.
Todėl turime suprasti, kad žinomas šūkis apie „artimo meilę“, tokią tolimą mums, nekenčiamą ir iš viso nepanašią į realybę, turi privesti žmogų prie būsenos, kai jis sugrįš į tikrąją realybę. Tai ne mūsų materialiojo pasaulio meilė, kur mes su tavim, išlikdami egoistais, vis dėlto turime pamilti vienas kitą.
Dėl to, kad myliu kitą ir prisijungiu jį prie savęs, susigrąžinu savo asmeninę dalį, kuri tik mano vaizduotėje atrodo atskirta. Ir taip grįžtu prie tikrosios realybės. Tai ir vadinama aukštesnio pasaulio suvokimu.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 2–osios pamokos kongrese „WE“, Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?

Didžiausias pasaulyje televizorius

Stebint gyvenimą iš dešimto aukšto

Komentarų nėra