Pasaulinis kongresas „NOI“ Romoje, pirmoji pamoka

Krizė kyla dėl to, kad pasaulis jungiasi egoistiškai, ir integralios gamtos savybės susiduria su visų šalių ir tautų tarpusavio neapykanta.
Jei atsistojame tarp jų kaip tam tikra jėga, kuri slopina, amortizuoja šį susidūrimą, krizė silpsta. Kai dvi priešingybės susiduria, jos jau nebesitrenkia viena į kitą iš visos jėgos, o gęsta, nes slopintuvas, amortizatorius sugeria smūgį.
Todėl mūsų vieta labai garbinga ir yra pačiame centre – tarp teigiamų ir neigiamų gamtos jėgų. Būdami centre, turime prisijungti visą negatyvią žmonijos prigimtį ir susieti ją su visa teigiama visatos sistemos prigimtimi. Mūsų pasaulinė grupė ir yra toks amortizatorius, jungiamoji grandis.
Pasaulyje jau kalbama apie artėjančią pasaulio pabaigą, tačiau mes turime atlikti mums pavestą darbą. Viena vertus, turime užmegzti ryšį su visa gamta, visa visata, susijungdami tarpusavyje. Kita vertus, turime eiti į pasaulį, skleisdami kabalos žinias visiems. Šias dvi dalis turime sujungti.
Mūsų grupė yra viduryje, kairėje nuo mūsų – visa likusi žmonijos dalis, o dešinėje –  ta bendroji gamta, kuri yra pusiausvyroje. Todėl, iš vienos pusės, turime susivienyti, tokiu būdu prisijungdami prie visos gamtos, visos visatos, o, iš kitos pusės, turime platinti kabalos metodiką pasaulyje.
Tokia mūsų misija, be jos pasaulis neišsitaisys. Tobulos gamtos jėgos negalės patekti į šį „atvirkštinį pasaulį“ – į neištaisytą žmoniją, jeigu nestovėsime tarp jų kaip buferis.
Ta dalis, kuria susijungę tarpusavyje norime prisijungti prie tobulos gamtos, vadinama Galgalta ve Einaim (GE), GAR de Bina. Ta dalis, kuria susijungiame su visa žmonija, vadinama ACHAP, ZAT de Bina. Tokiu būdu sujungiame viską į vieną sistemą ir atgaiviname ją.
Pusiausvira gamtos dalis – tai Keter ir Chochma. Mes esame viduryje, viduriniame Tiferet trečdalyje. Po mumis yra ACHAP, Nėcach, Chod, Jėsod, Malchut. Tik pas mus, viduriniame Tiferet trečdalyje, yra laisvas pasirinkimas. Ir tokiu būdu sujungiame visą visatą į 10 sfirų.
Todėl viskas priklauso nuo mūsų! Nereikia laukti, kol pasaulis supras ir pajaus. Savo meilės jėga turime padėti jam susivokti, kiek tik įmanoma. Ir ne surengdami triukšmingą akciją žiniasklaidoje, bet vis giliau prasiskverbdami į vidinę pasaulio sistemą, į sielų tarpusavio ryšį. Todėl viskas priklauso ne nuo prezidentų ir ministrų pirmininkų, o tik nuo mūsų.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. pirmosios pamokos kongrese „NOI!“, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Narkozės būsenos

Visas šis pasaulis? Kokia smulkmena…

Nelaukiant kritinės ribos

Laikraštis „Globes“ publikavo išsamų straipsnį apie „laimės pramonę“, kuri paverčia mus vis nelaimingesniais. Depresijos mastai vakaruose nepaliaujamai plečiasi, o vidutinis jos aukų amžius jaunėja.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais visame pasaulyje depresija taps antrąja invalidumo ir mirties priežastimi po širdies ir kraujagyslių ligų.
Šiuolaikinis žmogus pasineria į vienatvę, o visuomenė nenumeta jam gelbėjimosi rato. Religija, išskyrus islamą, nesuteikia palaikymo. Bendruomenės skirstosi, didelė draugiška šeima vakarų šalyse tampa beprasmybe.
Keldamiesi į virtualaus bendravimo erdvę, daugelis klaidingai mano, kad nuo šiol jie galės išsiversti be realios, rūpestingos aplinkos. Galiausiai žmogus ieško visų problemų sprendimo vienas pats, savo kriauklėje, įsitaisęs prie kompiuterio ekrano.
Visuomenės, kenčiančios nuo dėmesio trūkumo, gyvenimas teka žaibišku greičiu: žmonės šneka trumpomis frazėmis tikėdamiesi spėti išsakyti tai, ko po minutės niekas nebegirdės. Atmetama viskas, kam reikia vidinių pastangų, užsispyrimo ir laiko. Kai žmogus tuščias, kai jis neturi tikro tikslo, jame apsigyvena nerimas ir depresija. Kaip gauti tą tikslą? Kaip surasti prasmę?
Šiandien visi rimti tyrėjai sako, kad laimė slepiasi ryšyje su kitais, davime, ir kad realų tikslą galima rasti tik mūsų tarpusavio santykiuose. Viktoras Franklis, žinomas austrų psichologas, teigia, kad žmogus, sėdintis namie ir besistengiantis vienas pats surasti tikslą, tarsi laužiasi pro atviras duris, nesuprasdamas, kad jos atsidaro ne į vidų, o į išorę.
Kriauklėje laimės nesurasi, sako vienas iš apklaustų specialistų duodamas interviu „Globes“ autoriui. Rūpindamasis pats savimi, užuot ištiesęs ranką kitiems, žmogus tik sustiprina savyje savimeilę ir depresiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie depresiją

O aš į vandenį nersiu

Esminis šių dienų realybės požymis

2011 m. birželio 10-12 dienomis rengiamas kongresas Maskvoje. Tuos, kurie negali į jį vykti, kviečiame į veidrodinį kongresą Lietuvoje, vyksiantį kaimo turizmo sodyboje „Auksinio Elnio Dvaras“, kuri yra įsikūrusi Žemaitijoje, šalia Virvytės upės.

Kabalistinis kongresas – tai praktinis eksperimentas, kuriuo kiekvienąkart patikrinama, kokiu būdu šį beribį ir daugialypį pasaulį gali teigiamai veikti žmonės, siekiantys atskleisti savyje Vienybės būseną, kupiną visiško Būsimojo Pasaulio pajautimo, pasitenkinimo, jėgos ir meilės.
Akivaizdu, kad dabartinio pasaulio būsena labai įdomi, jautri ir kartu – itin pavojinga.
Kongreso tikslas – sukurti vietą ir laiką, kurioje Mes susijungiame kartu, turėdami ketinimą susilieti su Aukštesniąja Jėga, Kūrėju, ir paveikti ją taip, kad sulauktume gero Jos poveikio, taip suteikdami pasauliui galimybę atsisukti į gėrį ir keliauti į ateitį taikiuoju keliu.
Kongreso tikslas –  atskleisti, pajausti Aukštesniąją Jėgą, kuri yra „Gera ir Kurianti gėrį“ ir kurios valdymas pagrįstas absoliučios ir besąlygiškos meilės principu.

Platesnę informaciją apie veidrodinį kongresą rasite čia >>

Vieno žmogaus registracija >>

Šeimos registracija >>

Pasaulinis kongresas „NOI“, Roma, 2-oji pamoka

Žmonijai iškilo didžiulė problema dėl socialinės sistemos. Teisinga visuomenė – tai visuomenė, kurioje visi lygūs, tačiau bėda ta, kad visi iš prigimties skirtingi, tad neprasminga kurti mums vienodas sąlygas: 8 valandų darbo dieną, vienodą atlyginimą ir t. t.
Dėl prigimtinių skirtumų vienam to maža, o kitam – per daug. Jeigu aš tinginys, man per sunku dirbti kasdien po 8 valandas, o veikliam ir energingam žmogui tai nekelia sunkumų.
Kodėl gi taikyti mums lygybę? Kaip sukurti teisingą visuomenę? Žmonės jau seniai to siekia, tad jei būtų buvusi tokia galimybė, jau būtume sukūrę gerą, stiprią struktūrą. Bet nepavyksta. Gamta neleidžia mums būti lygiems.
Kodėl nuo pat pradžių skiriamės vienas nuo kito, esame priešingi vienas kitam, negalime susigyventi? Kiekvienas iš mūsų turime savus skonius, jėgas, sąlygas, sugebėjimus, įgimtas savybes, požiūrį į gyvenimą, todėl nesuprantame vienas kito.
Iš tikrųjų nesugebėsime įvesti lygybės. Atrodytų, visuomenė, kurioje visi lygūs, galėtų išgelbėti mus nuo karų ir bėdų, bet tai neįeina į Gamtos planus. Jos planas – priversti mus įsisąmoninti faktą, kad niekada ir niekur nebūsime tarp savęs lygūs. Niekada negalėsime kuo nors po lygiai pasidalyti. Jeigu šiandien tai padarytume, tai rytoj pradėtume kariauti.
Lygus padalijimas buvo išmėgintas Rusijoje, Izraelio kibucuose, ir šitie mėginimai žlugo. Gamta nori, kad su visa savo egoistine jėga perkeistume save pagal jos – visiško davimo – pavyzdį. Tada man bus nesvarbu, kas kiek uždirba – svarbiausia, kad aš duodu maksimumą, šimtą procentų. Tai ne „vienodas ir teisingas“ padalijimas, o padalijimas be jokio patikrinimo.
Tokiu atveju kiekvienas gauna pagal savo išsivystymo lygį, kiek jam reikia. O galiausiai žmogus išsivystys iki tokio lygio, kada gaus lygiai tiek, kiek jam reikia pragyventi, o toliau iš visos širdies tarnaus kitiems, be jokių patikrinimų: kam būtent ir kiek.
Štai kodėl žmonės nesupranta, kai aiškiname jiems, ką sako kabala apie žmonijos ateitį. Tai atrodo per daug fantastiškai, per daug nerealiai. Bet kitaip žmonių visuomenė negalės egzistuoti, juk bet koks kitas paskirstymas neteisingas. Aš negaliu išmatuoti kiekvieno pastangų lyginamojo svorio, kad nuspręsčiau, kiek jis nusipelno. Gamta niekada neleis tokiu būdu suderinti žmoguje dvi jėgas: teigiamą ir neigiamą.
Siekdami įgyvendinti, kas užsibrėžta, privalome platinti kabalos mokslą pagal visiškai kitą sistemą. Kol kas mums reikia susivienyti grupėse, kurios sudarytos iš žmonių, jau gavusių norą, poreikį tam ir suprantančių, kad kito kelio nėra, kadangi tokia Gamtos valia. Šiuose žmonėse yra dvi jėgos: nuosavo egoizmo ir Kūrėjo – kibirkštis, stumianti vystytis teigiama kryptimi. Kai dvi šitos jėgos susitinka žmoguje, jis pradeda girdėti, jis sugeba įsisavinti tai, ką kalba kabalos mokslas.
Procesas vyksta palaipsniui, žmogaus vidinio vystymosi tempu. Mes pereiname negyvąjį, augalinį, gyvūninį, žmogaus lygį, ir veiksmo eigoje mūsų viduje vis stipriau susiduria dvi jėgos, tarp kurių mes sukuriame pasipriešinimą, „rezistorių“. Patalpinę tarp jų savo jausmus ir protą, mes išsilaikome jų priešpriešoje: iš vienos pusės pažabojame savo egoizmo jėgą, o iš kitos pradeda veikti davimo jėga. Išnaudodami abi tas jėgas kartu, veikiame aplinkoje ir tada save jaučiame kaip „rezistorių grandinėje“, kaip pasipriešinimą bendroje sistemoje, jos besivystančią dalį.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. 2-osios pamokos kongrese „NOI“, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Sveikos visuomenės paslaptis

Lygybė bendroje šeimoje

Ką vadinsime žmogumi?

Klausimas: Kaip padėti tiems draugams, kurie išeina iš grupės?
Atsakymas: Reikia padėti jiems suprasti, jog visas blogis mums atsiskleidžia tikslingai. O mes susitelkiame į blogą pojūtį ir nieko be jo nematome. Tačiau reikia išsiaiškinti blogio šaltinį: iš kur jis ateina ir kodėl, ką tokiu būdu nori manyje pažadinti?
Bet kai atsikleidžia blogis, žmogus viską pamiršta. Galiu prisipažinti, jog su manimi vyksta tas pats, nežiūrint į visą mano 30-ties metų patirtį kabaloje. Juk atsiskleidžia nauja, kita pakopa. Apie tai pasakyta: „Nėra teisuolio žemėje, kuris būtų įvykdęs priesaką prieš tai nenusidėjęs“. Pradžioje nusidedi, kitaip sakant, tavyje išsitrina visi ankstesni pasiekimai ir tu esi išmetamas į šį pasaulį tarytum neegzistuotų jokio dvasinio pasaulio.
Apie kabalistą Šimoną parašyta, jog prieš pakildamas į Galutinio išsitaisymo pakopą, jis taip nukrito, jog pasijuto esąs paprastas turgaus prekeivis Šimonas. Tai reiškia, jog žmogus nukrenta ir jaučia tik blogį – nei Kūrėjo, nei dvasinio pasaulio. Todėl šis pasaulis ir egzistuoja, nes esame priversti kaskart nusileisti į jį.
Net jeigu esi ant aukštų Acilut pasaulio pakopų, tarp pakopų krenti iki pat šio pasaulio, iki tokio gyvūninio lygmens, kaip kad visi žmonės, – ir vėl pradedi kopti viršun.
Todėl žmogui reikia paaiškinti, jog visi mūsų pojūčiai duodami iš aukščiau su tam tikru tikslu. Ir jeigu jam atsiskleidžia blogis bei neapykanta kitų atžvilgiu – tai ir yra tas pats Sinajaus (sina/neapykanta) kalnas, į kurį turime pakilti. Viskas atsiskleidžia tik dėl tikslo, ir niekas nevyksta atsitiktinai.
Kokia prasmė taip sau duoti mums visokius išgyvenimus – meilę kam nors ar neapykantą? Visi priklausome vienam procesui, o visos problemos bei karai, vykstantys pasaulyje, duoti tiktai tam, kad atskleistų mūsų sudužimo vietą ir įpareigotų mus ją ištaisyti.

Iš 2011 m. kovo 25 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Kaip išeiti iš aklavietės

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Pasaulyje blogis neegzistuoja – yra tik mūsų negebėjimas pajausti gėrio. Ir tai ne kažkoks prisitaikėliškas požiūris kaip religijoje, ne „njū-eidžas“, ne slopinanti ego rytų meditacija.
Kabaloje žmogus juda pirmyn tarsi dviem bėgiais: „gėrio“ ir „blogio“ keliai lygiagretūs ir yra priešingi vienas kitam, tarytum pliusas ir minusas. Ir visa tai skirta tam, kad išsiaiškintum savo būseną, kad viduryje sujungtum „gėrį“ ir „blogį“ ir nuo šio taško pradėtum kilti „vidurine linija“.
Kairiojoje linijoje yra noras mėgautis, o dešiniojoje – Šviesos jėga, ir mes galime sujungti norą ir Šviesą per vidurį ir jau toliau teisingai jomis naudotis. Taip vystome savyje davimo savybę – naująjį „jutimo organą“, kuriuo pajausime visą mus supantį gėrį.
Vadinasi, tiktai tas, kas pasitelkia kabalos metodiką, „trijų linijų“ metodiką, gali sakyti, jog pasaulyje nėra blogio. Juk jis neužmerkia akių, nesislepia nuo pasaulyje pasireiškiančio blogio, o žiūri į visą šį atsiskleidžiantį blogį kaip į būtinus simptomus, nurodančius mūsų išsitaisymo trūkumą.
Blogis egzistuoja tik mūsų realybės suvokime, kaip pasakyta: „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį“. Ir todėl puikiai suprantame, jog atsiskleidžiantis blogis yra mumyse. O jeigu ištaisysime savo požiūrį bei suvokimą, savo sugadintas savybes, piešiančias mums melagingą vaizdą, tai išvysime tikrąjį pasaulį Šviesos akimis…
Taip taisau savo tikrovės suvokimą. Ir tada pasaulis, kurį jaučiau esantį mano išorėje ir viduje, jungiasi į vieną nedalomą realybę, ir ji visa tampa mano.
Bet tik tas, kuris moka dirbti su trimis linijomis (jomis grįsta ištaisymo metodika, kurią žmogui duoda kabala), gali judėti tikrosios realybės atskleidimo link, gali atskleisti bei išnaudoti visus norus ir jungti juos į vieną, vientisą paveikslą, kuriame draugėn susilieja vidinė bei išorinė harmonija
Visų kartų žmones jaudino šis gėrio ir blogio klausimas. Juo grindžiamos visos mitologijos, filosofijos, požiūris į gyvenimą, žmonių visuomenę, gamtą, save patį ir šeimą. Žmonės tikėjo, jog egzistuoja geri ir blogi angelai, geras Kūrėjas ir blogas velnias, kitaip tariant, visa gamta dalijasi į dvi dalis, kur tarpusavyje kovoja gėrio ir blogio jėgos, mirties angelas ir Kūrėjas.
Ir tuo išsiskiria kabalos mokslas, teigiantis, jog realybėje nėra nieko, išskyrus Kūrėją, kuris visiškai nekeičia savo pozicijos mūsų atžvilgiu. Yra tik viena pasaulyje veikianti jėga. Bet savyje jaučiame „pagalbą prieš Jį“ – savo egoistinį norą, padedantį mums pažinti mus supantį pasaulį, kol imsime tapatintis su juo ir su juo susiliesime.
Tik tam, kad parodytų mums, kur dar reikia pasistengti, idant susilietume, atsiskleidžia blogis. Blogio nėra! Tėra signalas, nurodantis man, kur dar reikia pridėti šiek tiek jausmo ir proto norint pasiekti vienybę, susivienijimą, susiliejimą su Kūrėju.

Iš 2011 m. kovo 3 d., pamokos tema − „Nėra pasaulyje blogio, viskas yra būtina ir atlieka savo vaidmenį”

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Vadovas po knygą „Zohar“. Geras ir mylintis

Gėris ir blogis

Klausimas: Kodėl visuomenėje klesti nepagarbus požiūris į moterį? Kodėl vyrai mano moteris esant žemiau už juos?
Atsakymas: Toks požiūris kyla iš to, kad moteris negali pati pasiekti dvasingumo, todėl ji yra priklausoma nuo vyro.
Mūsų bendrąją sielą sudaro vyriškoji ir moteriškoji dalys. Moteriškoji dalis, nukva, – tai noras užsipildyti.
Mūsų pasaulyje jis pasireiškia tuo, kad moteriai reikia namų, ji turi gimdyti vaikus ir rūpintis jais. Vaikai pasiglemžia visą jos gyvenimą. Ir todėl ji labiau negu vyras priklauso nuo visuomenės. Jai būtinas stabilumas, užtikrintas rytojus.
Kitaip tariant, moteris jaučiasi labiau nepatenkinta, ir tai prielaida jos dvasiniam vystymuisi, tačiau mūsų egoistiniame pasaulyje tai laikoma silpnybe.
Dvasiniame judėjime – viskas atvirkščiai. Juk kuo didesnis noras, tuo daugiau žmogus pasiekia. Mes, kūriniai, priklausome tik nuo noro. Ir jeigu šis noras nukreiptas teisinga linkme, tada tai ir yra raktas į sėkmę.
Todėl, jeigu vyrai nepersiima moterų norais, jie negali dvasiškai tobulėti.

Iš 2011 m. kovo 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimė dviems

Moteris – permainų vieta

Netikra lygybė

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -78“

„Klausk kabalisto -77“

„Klausk kabalisto -76“

Baal Sulamas, laikraštis „Narod“: „Kiekvienai tautai būtina sąlyga yra stipri vidinė sanglauda, kai visi sudedamieji jos vienetai sulituoti vieni su kitais iš instinktyvios meilės.
Maža to, kad kiekvieno individo asmeninę laimę lems jo tautos laimė, o asmeninį nuosmukį jos nuosmukis – taip pat, esant būtinybei, jis bus pasiruošęs atiduoti visą save tautos gerovei. Priešingu atveju jų teisė egzistuoti, kaip vienai iš pasaulio tautų, bus prarasta anksčiau laiko.“
Kiekvienas žmogus privalo atlikti savo pareigą tautai ir būti geras pilietis. Turime būti susiję tarsi vieno kūno organai. Šis pavyzdys suprantamas visiems, tinka ir kiekvienai šaliai atskirai, ir bendrai visam pasauliui. Paveikslas aiškus.
Šiandieną šalys ir tautos susilydo per bendrą ekonomiką, bendras mintis ir norus. Reiškinys, atsiradęs vienoje vietoje, lengvai persikelia kitur. Darosi aišku, kad esame susieti vieni su kitais ne tik šeimoje, ne tik savo mieste ar savo šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Kadangi taip yra, pageidautina, kad šis ryšys būtų geras. Tai ir yra sveika visuomenė. Ir priešingai – visuomenė serga, jei jos dalys tarpusavyje nesuderintos bendram darbui.
Problemos organizme taip pat neapsiriboja kažkuria viena dalimi, bet aštrėja, priklausomai nuo to, kiek kuri dalis neaprūpina kitų. Nė vienas mūsų kūno organas nefunkcionuoja pats dėl savęs. Plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis – visi dirba tik kūno naudai. Patiems plaučiams oras nereikalingas, o širdžiai nereikalingas kraujas, kurį ji pastoviai pumpuoja. Kiekviena dalis dirba išimtinai bendram labui – būtent tai palaiko organizmo gyvybę.
Kūnas gali egzistuoti, kai visos jo dalys darniai veikia, o aukščiau jo, aukščiau materialinio, „gyvūninio“ buvimo, egzistuoja suvokimas, gyvenimo pajautimas. Kitais žodžiais tariant, pakilę aukščiau kūno gyvenimo, suvokiame Žmogaus lygmenį. Mes – žmonės, o ne šiaip gyvūnai, susispietę į draugišką bandą. Todėl iš bendros harmonijos turime papildymą.
Taip ir sociume: jeigu visi geruoju susijungtume tarpusavyje, mūsų visuomenė būtų ištaisyta, o išsitaisę siektume aukščiausios pakopos, Kūrėjo.

Iš 2011 m. gegužės 8 d. pamokos pagal laikraštį „Narod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumui svarbus kiekvienas

Tokie skirtingi…

Lygybė bendroje šeimoje

Visos grupės turi pagalvoti, kaip turėtų veikti, kad iš kiekvieno draugo padarytų Žmogų. Kaip grupė veikia kiekvieną? Kokią įtaką ji man daro? Nuolatos turiu rūpintis tik šituo.
Jeigu suprantu, kad Šviesa, Kūrėjas veikia mane per aplinką, jeigu aplinką ir save statau į tokią padėti, kuri nutiesia Šviesai kelią iki manęs, idant ji veikdama sukurtų iš manęs kitokį pavidalą, idant pakeistų manąsias savybes ir atitinkamai jas „sudėliotų“, kad „sulipdytų“ mane, − tokiu atveju tapsiu toks, koks ir turiu būti.
Tada tikrai išaugs pradinis mano sielos šaknies taškas, tuomet iš manęs subręs tai, kas įdėta, kas įrašyta mano šaknyje, o bendroje struktūroje užimsiu būtent tą vietą, kurią turiu užimti, kad užpildyčiau visą milžinišką, begalinį kli.
Toks mūsų darbas grupėje. Jis savaime išsiskaido į įvairias sudėtines dalis: vyrišką ir moterišką dalį, vaikus ir suaugusius, senbuvius ir naujokus, į mūsų grupę „Israel“ atžvilgiu ir apskritai į „Israel“ pasaulio tautų atžvilgiu… Iš esmės, jų reikalavimai mūsų atžvilgiu kyla, nes mes neįgyvendiname savosios paskirties – tapti „šventikų karalyste“. Kaip Baal Sulamas savo straipsnyje „Laidavimas“ rašo, kad būtent šią funkciją turime atlikti pasaulio tautų atžvilgiu.
Kadangi neatliekame savosios misijos, savo pareigos pasaulio tautų atžvilgiu, kaip atsaką gauname atitinkamą santykį. Todėl vėlgi privalome kaip galėdami greičiau visam pasauliui paruošti auklėjimo sistemas ir būti pasirengę visus priimti.
Iš tiesų tam visiškai nereikia nuversti kalnų. Matome, kad pakanka ir nedaug žmonių, susijusių su Kūrėju, kurie visam pasauliui perduotų Jo Šviesą. Tam turime būtiną bazę ir priemones – belieka tik įgyvendinti.
Labai viliuosi, kad šiemet kiekvienoje mūsų grupėje sutelksime jos narius, draugus ir vaikus, o visas grupes sujungsime į vieną didelę grupę – ir taip pasitiksime Izraelio tautą, o pasitelkę mūsų grupių užsienyje jėgas – ir visą pasaulį.
Kai tik prabylame apie auklėjimo metodikos platinimą, žmonės tuojau įsiklauso. Jūs žinote, kad Izraelis nėra Jungtinių Tautų numylėtinis, tačiau kai pranešėme temą, kurią norėtume aptarti, po kelių dienų buvome pakviesti į didelį, šiam klausimui skirtą UNESCO simpoziumą.
Todėl visą mūsų mokymą ir visą mūsų platinimą reikėtų vertinti kaip Žmogaus kūrimą – didelio vieningo pavidalo, vienos, į Kūrėją panašios Adam Rišon sielos kūrimą. Štai ką darome kiekvienas iš mūsų ir visi drauge.

Iš 2011 m. vasario 25 d. trečios pamokos Mecukei Dargot kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymo idėjos

Laisvo pasirinkimo pakopos

Naujoji žmonija tik po 15 metų