Pateikti Sekmadienis, 1 gegužės, 2011 dienos įrašai.


Atsargiai – vaikai!

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Pastaruoju metu daugėja nepajėgių socialiai bendrauti vaikų. Kodėl taip yra, kaip jiems padėti?
Atsakymas: Dabar žmonija atskleidžia daug naujų (keistų ir nesuprantamų) reiškinių. Kabalos mokslas teikia jiems bendrą paaiškinimą: mes esame egoistinio žmonijos vystymosi laikotarpio pabaigoje ir žengiame į jo ištaisymo laikotarpį. Praeitas laikotarpis tęsėsi 5 771 metus, nuo Adomo iki mūsų laikų. Ištaisyti – vadinasi – nenaudoti egoizmo pritraukimui, įsisavinimui, savęs pripildymui, naudojimuisi kitais žmonėmis savo malonumui.
Priėjus vystymosi pabaigą, egoistinis noras jaučia tuštumą ir pasitenkinimo trūkumą. Jis negali toliau vystytis nei normalaus elgesio visuomenėje bei socialinio ryšio atžvilgiu, nei mokslo bei kultūros, auklėjimo ir švietimo, šeimos santykių atžvilgiu – niekur. Žmonija patiria krizę visose gyvenimo srityse, todėl kad visas mūsų gyvenimas sukurtas savanaudiškumo pagrindu, kurio vystymasis baigėsi. Būtent tai naujoje kartoje lemia tokius reiškinius, kaip: nesugebėjimą socialiai bendrauti – autizmą, vystymosi sutrikimus, elgesio nukrypimus.
Be to, pasireiškia pažanga medicinoje: anksčiau tokie vaikai paprasčiausiai neišgyvendavo – nebuvo žinoma, kaip su jais elgtis.
Pagalba tokiems vaikams įmanoma tik bendrai ištaisant egoizmą, – juk jie yra visuomenės dalis, sugadinta visos visuomenės atžvilgiu. Jeigu išsitaisysime ir sustiprinsime teigiamą meilės ir sąveikos jėgą, išgydysime juos.
Staiga pamatysime, kad jie pradeda stipriau jausti, reaguoti, suprasti – tiesiog gyventi. Mes atgaiviname juos tuo, kad kabalos mokslo užsiėmimuose pritraukiame į mūsų pasaulį gerąją jėgą ir stengiamės būti geri visiems. Tik tokiu būdu įmanoma išspręsti visas su visuotine krize susijusias problemas.

Iš 2010 m. liepos 7 d. TV programos „Klausk kabalisto“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykaduonių karta

Nuo gimimo – šviesos keliu

Sujungti vienu tinklu

Komentarų nėra

Kas yra klausimas ?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Komentarų nėra

Kur rezultatas?

Dvasinis darbas

Klausimas: Vakar aš visą dieną galvojau apie tai, kad pasaulinis kli būtų nukreiptas į tikslą. Ar tai padėjo stiprinti laidavimą tarp mūsų?
Atsakymas: Mes negalime matyti savo atsitiktinių, eilinių veiksmų rezultato. Visa, ką mes darome, praryja bendra sistema. Žmogus turi dirbti daugybę metų ir netikėtai gauna rezultatą. Kodėl? Jis taisė dalykus, kurie nuo jo labai nutolę, bet priklauso tai pačiai sielai, jo sielai. Kol ji visa, net žemiausias, mažiausias jos sluoksnis, nebus ištaisyta, jis negalės pajausti jos nė per nago juodymą.
Todėl reikalingas laikas, kol visos sielos dalys susijungs jo suvokime. Tik tada jis pajaus jas kaip savo sistemą.
Vakar tu laikei mintį apie tikslą ir nepajutai rezultato. Dar daugiau, ištisas mėnuo tokių apmąstymų gali baigtis tuo pačiu. Tačiau gali būti ir taip, kad teisingas rezultatas – tai būtent to jausmo nebuvimas, kuris išprovokuos tavyje naują stiprų protrūkį.
Mes paprasčiausiai turime dirbti. Bendra sistema didinga ir paslėpta nuo mūsų. Mes įdedame į ją savo pastangas, nežinodami, su kokiu greičiu artėja rezultatas ir koks jis bus, o atsiskleidimas įvyksta netikėtai!

Iš 2011 m. kovo 2 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?

Nusverti svarstyklių lėkštę į vienybės pusę

Kompasas, nurodantis Kūrėją

Komentarų nėra