Pateikti Antradienis, 3 gegužės, 2011 dienos įrašai.


Kaip pats save auklėjau

Kūrėjas, Valios laisvė

Jeigu šiame pasaulyje visąlaik derinuosi prie tų standartų, kuriuos man įteigia visuomenė, įkalbėdama mane kažką nusipirkti arba padaryti, tai dvasiniame pasaulyje turime imti pavyzdį iš Kūrėjo.
Tačiau problema ta, kad jeigu Jis atsiskleistų, mes visiškai patektume Jo įtakon ir priklausytume nuo Jo milijardus kartų labiau negu šiandien priklausome nuo aplinkos.
Mes virstume visiškais vergais, tiesiog kaip negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmenų gyvybės formos, kurios vykdo gamtos įsakymus ir tiksliai vadovaujasi savo instinktais. Ir tuomet net nepajaustume gyveną kažkokį savarankišką gyvenimą.
Tačiau Kūrėjas, ši bendra kūrinio prigimties jėga, nori, kad taptume nepriklausomi ir lygūs su Juo, ir kad nebūtume robotais, kurie vykdo Jo įsakymus. Nebūtų prasmės kurti tokį kūrinį, kuris automatiškai vykdytų visus savo prigimties paliepimus ir jau iš anksto yra žinoma viskas, kas išeis.
Kūrėjas sumanė sukurti žmogų laisvą, kad jis pats pasirinktų pakilti į Kūrėjo lygmenį – pažintų savo Kūrėją ir panorėtų tapti toks kaip Jis! Kaip kiekvienas žmogus šiame pasaulyje nori, kad jį mylėtų tokį, koks jis yra, taip ir Kūrėjas nori, kad susipažintume su Juo, pažintume ir pamatytume, kad Jo būsena, savybė, jėga – tai tobuliausia iš to, kas gali būti.
Ir todėl Jis negali mums atsiskleisti, kad nevirstume Jo vergais ir kad nepradėtume automatiškai paklusti Jo įsakymams. Jis įdeda mumyse norą vystytis ir siekti Jo, bet slepia save. Bet tokiu atveju kaip mums tapti panašiems į Jį?
Ir Jis sumąsto paprastą sprendimą. Jis sukuria kūrinį, kuris vadinasi Adam, žmogumi – tai dvasinė jėga, savybė, panaši į Jį ir sudaužo šį kūrinį į milijardus dalių! Ir dabar kūrinys turi pats, vietoj Kūrėjo, tarsi iš lego detalių surinkti sau tokią aplinką − tokią, kokiu ji įsivaizduoja Kūrėją, kokiu Jį pažins.
Žmogus eina pirmyn ir pats kuria sau aplinką, kuri veiktų jį į priešingą pusę ir vystytų jį. Išeina, kad mes patys kuriame Kūrėją, todėl Jis taip ir vadinamas „Bo-re“ – „ateik ir pamatyk!“ Mes kuriame savo aplinką – ir taip kuriame patys save.
Aš negaliu sukurti savęs paties, paveikti savęs. Aš esu jau paruoštas savo aplinkos produktas. Tačiau tai, kad visą laiką kuriu sau aplinką, apvalkalą, kuris veiks mane – aš netiesiogiai veikiu save patį. Pasirodo, kad kuriu auklėjimo sistemą sau pačiam.
Ir tada aš lyg atskirtas nuo Kūrėjo ir kuriu save laisvai tuo, kad sukuriu sau aplinką pagal tas vertybes, kurias noriu sau įteigti. Aš pats negaliu savęs pakeisti, tačiau galiu dirbtinai kurti visuomenę, kad ji įteigtų man tas vertybes, su kuriomis dabar nesutinku. Ši visuomenė įtikins mane, kad verta siekti davimo savybės!
Kadangi pats sukūriau tokią aplinką – tai tarsi sukūriau pats save. Kitaip tariant, visą laiką dėlioju savo viduje Kūrėjo atvaizdą ir taip einu pirmyn. Kol kas visos šios trys formos: aš, aplinka ir Kūrėjas tiek suartėjame vienas su kitu, jog tampame kaip viena visuma.
Tai iš tikrųjų laisvas vystymasis, juk aš pats viską darau, visą laiką galvoju ir sprendžiu, kaip eiti į priekį. Aš tyrinėju tą pasaulį, kuris dabar atsiskleidžia prieš mane ir tikrinu save, kaip teisingiau tobulėti.

Iš 2011 m. kovo 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda žmogus?

Kelias iš vergijos į laisvę

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Įrašykite Kūrėją į grupę!

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kongreso metu mums labai lengva vienytis, nes tai atrodo labai natūralu: anuliuoti save, „pamesti galvą“, stengtis susijungti su kitais, įsijungti į juos.
Bet taip elgtis savo grupėje, grįžus iš kongreso, labai sunku. Kyla daugybė problemų, ir labai sunku pajausti vidinę grupės esmę, viskas staiga dingsta. Kaip tai įveikti?
Atsakymas: Siūlau atlikti pratimą: ateikime į grupę, susėskime ratu, pažiūrėkime vienas į kitą ir pagalvokime − „Ką su mumis daro Kūrėjas?“. Mes norime susivienyti, dirbame grupėje, atidarėme kabalos centrą, susirinkome kartu, paruošėme vietą mūsų susitikimams – ir niekas nenori ten eiti…
Pažiūrėkite, ką Jis daro! Juk ne mes dėl to kalti, mes neturime valios laisvės. Pažiūrėkite, kaip Jis mus žadina! Kam? Kam Jam to reikia? Ką jis iš to laimi?
Jūs neinate pirmyn tik todėl, kad pamirštate apie dar vieną tarp jūsų esantį narį − apie aukščiausią jėgą, Kūrėją, kuris viską ruošia ir organizuoja.
Įtraukite Jį vidun! Pradėkite bendradarbiauti su Juo! Ir tada jums bus aišku, ką jus turite daryti, kaip vystyti ryšį tarp jūsų ir su Juo. Įtraukite Jį į grupės sąrašą. Aš tai sakau visiškai rimtai, juk Jis yra tarp jūsų. Pradėkite rengti būtent tokius draugų susibūrimus, tokius jūsų santykių aptarimus – ir tada viskas paaiškės.

Iš 2011. vasario 24 d. 1-osios kongreso „Mecukei Dargot“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeigu nepavyko čia – nepavyks niekur

Ką ir kodėl teisti

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Komentarų nėra

Kas yra kritika?

Filmai, klipai

Komentarų nėra