Pateikti Penktadienis, 6 gegužės, 2011 dienos įrašai.


Geriausia dovana vaikui

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Koks turėtų tapti vaikas, auklėjamas pagal kabalistinę metodiką? Ką ypatingo ji jam suteiks?
Atsakymas: Visų pirma, toks vaikas atras ryšį su Aukštesniąja jėga, su visaapimančia gamtos jėga – kitaip tariant, su ta paslėpta jėga, kuri iš vidaus valdo ir diriguoja viskam ir viską nulemia.
Kai žmogus pajunta tą Jėgą, jis ima suvokti, kas pageidaujama, o kas ne, kas taip, o kas kitaip. Juk jis tampa jos dalimi, ir jie veikia kartu vienoje sistemoje.
Kūrėjas atsiskleidžia žmogaus viduje, o ne kur nors išorėje. Apskritai, visa dvasinė realybė atsiskleidžia mūsų viduje. Dėl to mes su Kūrėju palaipsniui, tegul ir ne iš karto, tampame vienu.
Taip atskleisdamas Kūrėją, aš tikrai Jį jaučiu, aš žinau, kaip teisingai ir be klaidų daryti poveikį sau. Gyvūnas neklysta todėl, kad jį valdo gamta. O žmogus ten, kur jis negavo iš gamtos reikiamo „auklėjimo“, instinktų, klysta.
Vietoj to jį „protina“ aplinka, pati nesuprantanti, ką daro. Bet jeigu žmogus šioje srityje tampa panašus į gamtą,  jis nustoja klysti. Jame pradeda veikti Aukštesnioji jėga, todėl jis visur instinktyviai sulaukia sėkmės.
Žinoma, šiuos pagrindus savo vaikams suteikti verta. Kas gali būti geriau? Juk tu sukuri savo vaike ypatingą „teritoriją“, kur jis kartu su Kūrėju. Kas gali susilyginti su tokia dovana?

Iš 2011 m. vasario 25 d. 3-iosios kongreso „Mecukei Dargot“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesikeičia tik požiūris

Vergų kartos pabaiga

Ateities žmogaus auklėjimas

Komentarų nėra

Svarbiausias pamokos tikslas

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

Pats stipriausias ir geriausiai jaučiamas ryšys su Kūrėju atsiranda pamokoje. Todėl pamoka – tai visada maldos metas.
Kabalistai parašė savo knygas tam, kad pradžioje joms padedant tiesiog pritrauktume grąžinančią į šaltinį Šviesą. Kai Šviesos padedami pasieksime dvasinį pasaulį, tada jausmais, dvasiniais pojūčiais atskleisime tai, kas parašyta knygose.
Knyga niekada ir apie nieką nepasakoja „teoriškai“, ką reikėtų perprasti protu. Ji kalba tik apie jausmus. Noras ir yra dvasinis indas, medžiaga, o smegenys, protas turi tik padėti dirbti su savo norais.
Mes siekiame pajausti, o protas duotas tam, kad organizuotų visas priemones. Todėl mokomasi ne dėl žinių, o norint pritraukti grąžinančią į šaltinį Šviesą. Tai ir reiškia studijuoti „Torą“.
Jeigu mokaisi, norėdamas įgyti žinių, tai Tora tą pačią akimirką tampa sausa teorija. Tada ji visiškai negyva, nes nesusijusi su šiuo pasauliu, ir tu nežinai, kas slypi šiuose žodžiuose, neturi jokio ryšio su tuo, kas parašyta.
Jeigu lieki be ketinimo pritraukti supančią Šviesą, tiesiog krenti į tamsą, į vakuumą.
Todėl svarbiausia malda vyksta pamokoje, ir viskas susiję su mokslu: grupė, knygos, visas pamokos laikas bei pasiruošimas jai, ketinimas, su kuriuo tu į ją atėjai. Visa tai reikalinga, kad atvertume savyje pojūčių kanalus.
Iš pradžių gimstame ir pradedame jausti šį pasaulį, o tik po to mokomės suprasti tai, ką jaučiame, lygiai taip pat žengiame į dvasinį pasaulį − pradžioje jaučiame jį, o po to mokomės suprasti savo pojūčius. Dvasinis indas tai noras. Todėl reikia siekti tikslo svarbos, kuri gaunama tarpusavyje susijungus.
Mums reikia sudaryti bendrą kli, visiems kartu prie jo pritraukti supančią Šviesą bendrais ketinimais, sujungtais ir esančiais vienas kitame. Šia „visuomenine malda“, bendru prašymu turi susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, kad įgytume bendrą davimo savybę, kuri mus susies, ir įsiviešpataus tarp mūsų kaip laidavimas, kuriuo norime duoti Kūrėjui – bendrai, tarp mūsų atsiskleidžiančiai davimo jėgai.
Visa tai norime materializuoti, atskleisti savyje, ir tik šito prašome per visą pamoką. Tai vienintelis jos tikslas.

Iš 2011 m. kovo 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Viską sprendžiame mes!

Šviesa ieško suvienytos širdies

Komentarų nėra