Pateikti Sekmadienis, gegužės 8, 2011 dienos įrašai.


Nukreipta į tikslą meilė

Vyras ir moteris

Klausimas: Kaip teisingausiai išspręsti konfliktą tarp sutuoktinių? Uždengti jį meile ar atvirai aptarti?
Atsakymas: Atvirai aptarti, kad uždengtum meile. Jeigu mes tik uždengiame − tai neteisinga. Reikia tam tikru laipsniu išaiškinti situaciją ir tam tikroje vietoje sustoti. Be to, sustoti taip, kad nuo šio momento daugiau nieko netikrintum ir prie nieko negrįžtum – kad užmirštum.
Mes stengiamės susitaikyti. Žinoma, mes netobuli, abu esame egoistai. Tačiau visada yra bendras vardiklis, per kurį galime susijungti vienas su kitu.
Toks pasaulis: ne mūsų jėgoms gyventi kaip balandėlių porai. Kai kur sutinkame, kai kur – ne. Svarbiausia – laikytis tikslo. Meilė turi būti tikslinga, kitaip ji neatsilaikys. Ir todėl iš pradžių reikia nustatyti ryšį su tikslu, o tiktai vėliau kelyje į jį auginti meilę.
Rabašas visada sakydavo, kad meilė – kaip mūsų auginamas mylimas naminis gyvūnėlis. Beje, auginame nusileisdami. Mes suprantame, kad reikia tarp mūsų užauginti šitą santykį, trečiąjį faktorių, vadinimą „meile“, kuris susieja mus, bet egzistuoja pats savaime. Ir padaryti tai galima tik nusileidžiant: aš nusileidžiu – partneris nusileidžia.
Juk mes egoistai, ir meilė tarp mūsų reiškia, kad kiekvienas kažkur pasiruošęs nusileisti kitam, o kažkur – ne. Būkime realistai: taip turime auginti meilę.
Šiuolaikiniame pasaulyje priimta spręsti pagal išorinį grožį, pagal stereotipus. Bet palaipsniui tai praras savo svarbą, ir žmonės pradės derintis prie tikslo. Reguliuodami tarpusavio ryšius, jie spręs, kas kam gali tikti siekiant tikslo kaip pats artimiausias partneris kelyje. Pagal tai jie tarpusavyje ugdys meilės, vienybės ir santuokos ryšius.

Iš 2011 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas šeimoje svarbiausias

Dvasinė šeima

Apie meilę paprastai

Komentarų nėra

Įsilieti į permainų procesą

Krizė, globalizacija

Klausimas: Vystymosi tempai įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip mums pažadinti savyje norą įgyvendinti permainas neatsiliekant nuo šio tempo?
Atsakymas: Mes patys nieko negalime pakeisti, galime tik paruošti save permainoms. Dvasiškai ir materialiai.
Reikia dirbti dėl mūsų susivienijimo – tai vienintelis dalykas, padėsiantis pasiruošti dideliems ir greitiems pasikeitimams taip,  kad mums jie atrodytų geri ir pageidaujami.
Reikia suprasti – pasaulis vis labiau juda globalumo ir visiško susijungimo link. Jeigu vertindami įvykius aptarinėsim tai, jaudinsimės, ruošim save, jeigu norėsim tai priimti, mumyse susiformuos teisingas pagrindas permainoms ir mes patirsime mažiau bėdų. O idealiu atveju jos atrodys kaip dovana.
Na, o jeigu pasirenkam kitą kryptį, jeigu užsiimame protekcionizmu, jeigu kiekvienas bando atsiriboti nuo kitų, tuomet būsimos permainos taps nelaimėmis.
Juk mes siekiame izoliacijos, mes nerūpime vienas kitam arba griebiamės smurtinių prievartos metodų. Egoizmas karaliauja, o pasaulis tuo metu vis tiek jungiasi nenutrūkstamais ryšias. Iš aukščiau nustatomas vis artimesnis ryšys tarp visų dalių, o mes apačioje bandome juos „išardyti“.
Galų gale tai prives prie sprogimo – ne prie nedidelių riaušių, o prie pasaulinių karų.

Iš 2011 m. kovo 9 d. pamokos tema „Laikas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Nelaukiant kritinės ribos

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Komentarų nėra