Nematuok pagal save

Realybės suvokimas

Klausimas: Norą mes vadiname kūrimo medžiaga. Bet kaip tai susiję su mūsų pasaulio materija?
Atsakymas: Mūsų pasaulio materija tau atrodo kieta, skysta arba dujinė. Garuodama ji tavo pojūčiuose tarsi pranyksta, o po to vėl sugrįžta, virsdama drėgme. Taip tu suvoki materijos cirkuliaciją.
Iš tikrųjų kalba eina ne apie materiją, o apie jėgą. Ši jėga veikia mūsų jutimo organus, skaidosi jų prizmėje ir pasirodo kaip materialiojo pasaulio  medžiaga. Toks vaizdas piešiamas mūsų sąmonės ekrane.
Pavyzdžiui, tu negali paliesti oro, įvairių bangų ir daugelio kitų reiškinių. Materialūs jie ar ne? Materialūs. Kokia tai materija? Noras mėgautis. „Tačiau aš negaliu jo paliesti“. Taip, negali. Na ir kas? Juk tavo kūnas – tai gyvūnas, apribotas penkiais jutimo organais ir jais suvokiantis labai siaurą reiškinių spektrą.
Argi galima gamtą vertinti pagal save? Įsivaizduok kokį nors gyvūną, kuris sutvarko pasaulį tik pagal tai, kaip jaučia ir supranta. Argi tai galima vadinti rimtu, objektyviu tyrimu, pagrįstu mokslu?
Pavyzdžiui, tu jauti delne ledo gabalą. Bet štai jis ištirpo ir išgaravo – taip pat ir iš tavo jutimų. Reiškia, tai jau ne materija?
Kabalistai aiškina, kad tavo pasaulį apibrėžia jėga – tik tau ji pasireiškia, tarkim, šalto ledo gabalo pavidalu. Beje, kai kuriems jis visai neatrodys šaltas, ir apskritai, jų pojūčiuose jis bus kitoks.
Buvo sukurtas tik noras mėgautis, gavimo jėga. Po to, vystydamasi, ji pasiekė ketvirtą stadiją – bet tik dėl Šviesos, kuri vis labiau skverbėsi į ją. Kaip sviestas persunkia tešlą, kad ji pasikeistų, įgautų naują formą, taip ir mūsų medžiaga, noras mėgautis, keitėsi veikiami Šviesos, kol iškilo klausimas: kas aš?
Kaip  kilo šis klausimas? Iš palyginimo su Šviesa. „Iš kur aš? Kodėl aš? Kas mane valdo? Kas dar yra manyje?“ Štai ko, iš esmės, klausia kūrinys. Visi mūsų klausimai – tai klausimai apie Kūrėją, kuris slepiasi mumyse. Ir jie kyla veikiami Šviesos. Mes privalome atskleisti Kūrėją  ir prilygti Jam savo savybėmis. Neturime kitos išeities.
Taigi, yra tik jėga ir ta jėga piešia mūsų ekrane realybės paveikslą. Kūrėjas – tai davimo jėga, mes – gavimo jėga, tarp kurių – ekranas. Kas tai yra? Iš kur jis atsirado? Davimo jėga, įsiskverbusi  į gavimo jėgą, sukelia joje ypatingą santykį, norą prilygti davimui. Tai ir yra ekranas.
Taigi, visa realybė – tik dvi jėgos.

Iš 2011 m. kovo 18 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažadinti sustingusią žemę

Tuštuma, kurioje slypi mintis

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. Kestutis  •  4 birželio, 2011 @06:52

    Laukiu bendraminčių skambučių telefonu arba el. paštu. Labai noriu su JUMIS draugauti. Pasikalbėsime apie tai kas MUMS svarbu.
    8-676-07628
    kestutis.balciunas@gmail.com

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>