Klausimas iš Maskvos: Ką reiškia norėti susijungti? Kas yra vienybės jausmas?
Atsakymas: Tikriausiai šie klausimai kyla mūsų Maskvos grupei dėl artėjančio kongreso Maskvoje: „Ką reiškia susijungti? Dėl ko? Kodėl organizuojame šį kongresą?“ Klausimas teisingas.
Vardan ko susijungti? Tiesą sakant, šito negalima paaiškinti. Jeigu žmoguje yra rešimo (informacinis genas), likęs jame iš vienybės, kurioje bendrame nore jis kažkada buvo, atskleidė jame Kūrėją ir pametė šį jausmą, o dabar šis rešimo bunda vėl, tai jis nori grįžti į šią būseną: „Noriu aš!“
Sakykime, kai kurie žmonės mėgsta valgyti varles. Ką padarysi… Aš neturiu tokio noro, o jiems tai – dangiškas malonumas. Lygiai taip pat kyla dvasingumo noras, jisai prabunda – ir viskas.  Ką padarysi?…Vienam kyla varlių, kitam – dvasingumo noras. Jisai pabunda iš vidaus ir nuo mūsų nepriklauso.
Kodėl kai kam kyla noras valgyti varles? Todėl, kad kartą jis paragavo, pajuto malonų skonį, priprato prie jo, buvo atitinkamai auklėjamas – ir nori to.
O kitas kažkada buvo dvasingume, jame liko rešimo – ir dabar jis bunda.
Todėl žmonėms, kuriuose nėra rešimo iš dvasinės būklės, neįmanoma paaiškinti, koks vienybės jausmas. Bet galima jiems parodyti, kad verta susijungti vienam su kitu, kadangi kartu išeisime iš bendros krizės, ir todėl jiems taip pat verta prisijungti prie tų, kurie ruošiasi ištaisyti dabartinę pasaulio būklę. Nes jie irgi išlošia.
Tai mes turime sakyti liaudžiai. Juk jie nesupranta, ką reiškia dvasingumas. Kūrėjas, susiliejimas, susivienijimas, pasiekimas tobulybės, amžinybės, harmonijos su gamta, aukštesniosios sferos… Tai nieko jiems neako: „Palik mane ramybėje! Duok man ką nors šiame gyvenime: ramybę, saugumą, sveikatos, o daugiau man nieko nereikia!“ Kiekvienas kalba, vadovaudamasis savo noru.
Bet tokiam žmogui reikia parodyti, kad savo noro jis taip pat negalės patenkinti, jeigu nesieks kartu su visais susijungti, juk šito reikalauja globali, integrali gamta. Turime kuo remtis, kaip tai paaiškinti.
Todėl sakai jam, kad pasaulis reikalauja susijungti, gamta reikalauja vienybės. Tu kalbi su žmogumi jo lygiu, o ne pasakoji apie Kūrėją ir dvasingumą. Neturėdamas išeities, jis taip pat prisijungs. Bet į visus reikia kreiptis, atsižvelgiant į jų norus.

Iš 2011 m. gegužės 11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumui svarbus kiekvienas

Tokie skirtingi…

Nelinkėk kitam pikto

Klausimas: Kaip galime padidinti mūsų judėjimo į priekį tempą? Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas: Pirma, kas lemia teisingą judėjimo į priekį tempą, tai mano gebėjimas nuolatos jausti tą vidinę sistemą, kurioje visi mano draugai grupėje yra susivieniję. Tik aš vienas nesu šiame ryšyje ir turiu nuspręsti, kad privalau susijungti su jais ir atskleisti ištaisymo jėgą.
Po to turiu patikrinti visus savo norus ir mintis, kad suprasčiau, ar sugebėsiu it voras apipinti visus mus tūkstančiais voratinklio siūlelių, idant kuo stipriau susiečiau save su draugais.
Klausimas: O kas diktuoja tempą?
Atsakymas: Tempą lemia tavo pastangos. Juk akimirka, kurioje baigiamas dvasinis veiksmas, tampa kito veiksmo pradžia. Dvasiniame pasaulyje nėra pertrūkių.

Ištrauka iš 2011 m. kovo 11 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbu kokybė

Kaip tapti didvyriu

Dėl ko aš stengiuosi ir ką randu?