Pateikti Ketvirtadienis, birželio 2, 2011 dienos įrašai.


Kabala – dvasiškai sveikiems

Sveikata

Klausimas: Turiu Jums keletą klausimų, bet apie tą patį.
1) Ne kartą savo pasisakymuose minėjote, kad turintis psichinių sutrikimų žmogus negali studijuoti kabalos.
Tuomet kaipgi jam maksimaliai išnaudoti savo gyvenimą, idant užsitikrintų dvasinio vystymosi galimybę kitame gyvenime? Kokie turi būti jo veiksmai, elgesys ir požiūris į gyvenimą?
2) Jeigu žmogus jau studijavo kabalą ir staiga pateko į psichiatrinę ligoninę, kur jam buvo nustatyta šizofrenija, tai ar galės jis grįžti prie kabalos studijų, jeigu po kurio laiko ši diagnozė bus atšaukta?
3) Ar moteris serganti šizofrenija vis tiek privalo siekti savirealizacijos kaip moteris (šeima, vaikai), jeigu susirgimas leidžia tai daryti ir nėra jokių kliūčių vaikučio gimimui? Ar geriau nerizikuoti, dėl savo ligos netapti našta partneriui ir nesukelti genetinio pavojaus būsimo vaiko sveikatai?
Atsakymas: Į tokius klausimus pateikiu jums savo mokytojo, B. Ašlago, atsakymą. Visus, susijusius su nestabiliu mąstymu, o tuo labiau su psichine negalia, jis nukreipdavo pas gydytoją ir nenorėdavo mokyti tokių žmonių.
Į klausimus apie tai, kaip galima iš žmogaus atimti dvasinį vystymąsi, atsakydavo, jog dvasiškai vystytis galima tik būnant psichiškai sveiku, o kodėl taip nutinka kai kuriems žmonėms/sieloms – tai Kūrėjo reikalas. Draudimas labiau taikomas mokytojui, o ne mokiniui. Tad, jeigu jūs vis dėlto pageidaujate mokytis neakivaizdiniu būdu, tai yra jūsų reikalas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Skausmingos egoizmo mutacijos

Kas išvaduos iš ligų?

Komentarų nėra

Visatos mozaika, kurioje trūksta tavęs

Viena siela

Pasaulinis kongresas „NOI“ Romoje, pirmoji pamoka

Mūsų vystymosi tikslas – tapti panašiems į bendrą gamtos jėgą, vienintelę didžiulę integralią jėgą, veikiančią mus.
Ši jėga jungia visas gamtos jėgas, kurias atskleidžiame mūsų moksluose: fizikoje, chemijoje, biologijoje, zoologijoje, botanikoje, geologijoje, astronomijoje  – viskas įsilieja į šį vieną dėsnį.
Tai integralus dėsnis, kurį atskleidžiame kaip gerą tarpusavio ryšį, jungiantį visas tikrovės dalis, susietas abipuse meile ir davimu.
Ši sistema – integrali, analoginė, absoliučiai visi joje yra tobuloje harmonijoje, išskyrus žmogų. Šioje sistemoje, tarsi didžiulėje sferoje, egzistuoja dalis, vadinama „žmogus“ arba „žmonija“, kuri yra netobula. Tai pati svarbiausia dalis, labiausiai išvystyta ir kartu neišvystyta, kadangi ji turi sąmoningai papildyti gamtą.
Negyvoji gamta, augalinis ir gyvūninis pasaulis egzistuoja šioje sferoje instinktyviai ir vykdo jos dėsnį, kadangi nemąsto, kaip gyventi – juos veikia gamtos jėgos, nesuteikiančios jokio pasirinkimo, jokios vidinės laisvės. Šios jėgos įtraukia juos į viską, ir jie vykdo gamtos komandas visu 100 procentų.
Tuo tarpu žmogus turi laisvę. Jam paliekama tuščia dalis sferos viduje, kad jis užpildytų ją savimi. Tarsi iš tešlos gabalėlio žmogus iš savęs turi nulipdyti formą, kuri tiksliai įsilies į gamtos mozaiką, susijungdama su visomis jos dalimis tūkstančiais rūšių ryšių.
Ši mozaika – ne plokščia ir net ne trimatė, o labai daugialypė ir daugiakraštė psichologiniais, psichomatiniais, dvasiniais ir materialiaisiais lygiais, įvairiais ryšiais su visomis gamtos formomis. Mūsų mokslai atskleidžia tik mažąją dalį iš visos šios sferos dėsnių sistemos. Visa tai turime suvokti.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. pirmosios kongreso „NOI!“ pamokos, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!

Širdies operacijos belaukiant

Komentarų nėra

Ryšys tarp žmonių

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

1 komentaras