Klausimas: Turiu Jums keletą klausimų, bet apie tą patį.
1) Ne kartą savo pasisakymuose minėjote, kad turintis psichinių sutrikimų žmogus negali studijuoti kabalos.
Tuomet kaipgi jam maksimaliai išnaudoti savo gyvenimą, idant užsitikrintų dvasinio vystymosi galimybę kitame gyvenime? Kokie turi būti jo veiksmai, elgesys ir požiūris į gyvenimą?
2) Jeigu žmogus jau studijavo kabalą ir staiga pateko į psichiatrinę ligoninę, kur jam buvo nustatyta šizofrenija, tai ar galės jis grįžti prie kabalos studijų, jeigu po kurio laiko ši diagnozė bus atšaukta?
3) Ar moteris serganti šizofrenija vis tiek privalo siekti savirealizacijos kaip moteris (šeima, vaikai), jeigu susirgimas leidžia tai daryti ir nėra jokių kliūčių vaikučio gimimui? Ar geriau nerizikuoti, dėl savo ligos netapti našta partneriui ir nesukelti genetinio pavojaus būsimo vaiko sveikatai?
Atsakymas: Į tokius klausimus pateikiu jums savo mokytojo, B. Ašlago, atsakymą. Visus, susijusius su nestabiliu mąstymu, o tuo labiau su psichine negalia, jis nukreipdavo pas gydytoją ir nenorėdavo mokyti tokių žmonių.
Į klausimus apie tai, kaip galima iš žmogaus atimti dvasinį vystymąsi, atsakydavo, jog dvasiškai vystytis galima tik būnant psichiškai sveiku, o kodėl taip nutinka kai kuriems žmonėms/sieloms – tai Kūrėjo reikalas. Draudimas labiau taikomas mokytojui, o ne mokiniui. Tad, jeigu jūs vis dėlto pageidaujate mokytis neakivaizdiniu būdu, tai yra jūsų reikalas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Skausmingos egoizmo mutacijos

Kas išvaduos iš ligų?