Pasaulinis kongresas „NOI“ Romoje, pirmoji pamoka

Mūsų vystymosi tikslas – tapti panašiems į bendrą gamtos jėgą, vienintelę didžiulę integralią jėgą, veikiančią mus.
Ši jėga jungia visas gamtos jėgas, kurias atskleidžiame mūsų moksluose: fizikoje, chemijoje, biologijoje, zoologijoje, botanikoje, geologijoje, astronomijoje  – viskas įsilieja į šį vieną dėsnį.
Tai integralus dėsnis, kurį atskleidžiame kaip gerą tarpusavio ryšį, jungiantį visas tikrovės dalis, susietas abipuse meile ir davimu.
Ši sistema – integrali, analoginė, absoliučiai visi joje yra tobuloje harmonijoje, išskyrus žmogų. Šioje sistemoje, tarsi didžiulėje sferoje, egzistuoja dalis, vadinama „žmogus“ arba „žmonija“, kuri yra netobula. Tai pati svarbiausia dalis, labiausiai išvystyta ir kartu neišvystyta, kadangi ji turi sąmoningai papildyti gamtą.
Negyvoji gamta, augalinis ir gyvūninis pasaulis egzistuoja šioje sferoje instinktyviai ir vykdo jos dėsnį, kadangi nemąsto, kaip gyventi – juos veikia gamtos jėgos, nesuteikiančios jokio pasirinkimo, jokios vidinės laisvės. Šios jėgos įtraukia juos į viską, ir jie vykdo gamtos komandas visu 100 procentų.
Tuo tarpu žmogus turi laisvę. Jam paliekama tuščia dalis sferos viduje, kad jis užpildytų ją savimi. Tarsi iš tešlos gabalėlio žmogus iš savęs turi nulipdyti formą, kuri tiksliai įsilies į gamtos mozaiką, susijungdama su visomis jos dalimis tūkstančiais rūšių ryšių.
Ši mozaika – ne plokščia ir net ne trimatė, o labai daugialypė ir daugiakraštė psichologiniais, psichomatiniais, dvasiniais ir materialiaisiais lygiais, įvairiais ryšiais su visomis gamtos formomis. Mūsų mokslai atskleidžia tik mažąją dalį iš visos šios sferos dėsnių sistemos. Visa tai turime suvokti.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. pirmosios kongreso „NOI!“ pamokos, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!

Širdies operacijos belaukiant