Pateikti Trečiadienis, birželio 8, 2011 dienos įrašai.


„Kas“ sukūrė „Tai“?

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip žmogus gali atskleisti savo paskirtį?
Atsakymas: Tai įvyksta po to, kai kyla klausimas apie gyvenimo prasmę: „Kam aš gyvenu?“ Kiekvieną kartą šis klausimas kyla vis aukščiau, pakildamas virš visų širdies klausimų.
Mano širdyje yra daug klausimų / norų, kuriuos turiu išsiaiškinti, tvarkingai surikiuoti ir pasirinkti patį aukščiausią – taip, kad jis nepasimestų. Turiu eiti, vedamas būtent šio klausimo, kad visi kiti tik palaikytų mano siekį atsakyti į svarbiausią klausimą.
Ieškodamas atsakymo į esminį klausimą, kiekvienas sau pasirenka tikslą. Tai gali būti pinigai, garbė, valdžia, žinios. Vienas nori tapti mokslininku, kitas – valdžios atstovu, trečias paprasčiausiai svajoja apie sėkmę ir gyvenimo malonumus. Bet yra tokių žmonių, kuriuos domina gyvenimo prasmė.
Kad išsiaiškintume gyvenimo prasmę, turime būtinai susisieti su šaknimi, iš kurios tas gyvenimas ateina! Pasirodo, kad šios paieškos aukščiau įprasto žemės gyvenimo yra ne visuomenėje, o virš jos, iš kur nusileidžia šis gyvenimas. Žmonių visuomenėje neįmanoma rasti atsakymo į šį klausimą.
Kadaise naiviai maniau, kad atsakymą galima rasti moksle, kad jis gali padėti suprasti, kaip atsirado gyvybė, kaip įmanoma iš negyvo dirbtiniu būdu sukurti augmeninį, gyvūninį ar žmogiškajį pradą, tokiu būdu atskleidžiant gyvenimo paslaptį: iš kur atsiranda gyvybė ir dėl ko ji egzistuoja?
Galų gale supratau, kad mūsų mokslas į tokius klausimus neatsako, tad iškart nustojau domėtis šiuo užsiėmimu kaip nesvarbiu.
Žmogus privalo pasistengti iškelti sau svarbiausią klausimą, nusistatyti patį aukščiausią reikalavimą ir su juo eiti. Tada jis palaipsniui atskleis, kaip jį traukia vis aukštesni klausimai. Pagaliau prieis prie klausimo: „O kas jis toks – tas Kūrėjas, sukūręs mane? Iš kur aš atsiradau, kas aš, kam?“
Tai klausimas, kylantis iš Binos, davimo, pakopos, kuri klausia iš Malchut vidaus. „Zohar“ tai aiškina straipsnyje pavadinimu „Kas (Mi) sukūrė Tai (Ele)“. „Mi“ – tai Bina, „Ele“ – Malchut. Būtent tokį klausimą ir turi žmogus kelti: „Kas tai sukūrė?“ – t. y., kas sukūrė mane?
Kai suvoks, kas yra „Kas“ (Mi), žmogus pažins pats save – tai „Ele“. Juk „Ele“ išryškėja tik drauge su „Mi“.
Tada jis pasieka vardą „Elokim“ (Kūrėjo vardas, susidedantis iš „Ele“ ir „iM“), kuris į jį apsivelka, kaip pasakyta: „Lai būna ant tavęs Kūrėjo vardas“. Taip jis pasieka viską.

Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką žmogui duoda kabala?

Ką vadinsime žmogumi?

Kas gi ten slepiasi manyje?

Komentarų nėra

Apie fantazijos naudą

Kūrėjas, Realybės suvokimas, Valios laisvė

Klausimas: Norint pradėti siekti kitos būsenos, reikia ją įsivaizduoti. Bet kaip tai padaryti? Kaip pasiekti, kad mano fantazija skirtųsi nuo realybės tik tuo, jog dar nėra įgyvendinta?
Atsakymas: Pasakyta, jog turime supanašėti su Kūrėju savybėmis. Kūrimo priežastis, jo procesas, programa ir tikslas apibūdinami vienu žodžiu: susiliejimas. Jį turime pasiekti, norime to ar ne. Niekas šito mūsų neklausia, čia nėra pasirinkimo.
Pasirinkimas – tik įgyvendinant, kai pats prieini teisingą norą, nukreiptą į iš anksto nubrėžtą tikslą. Ir tai natūralu: argi galima iš kūrinio reikalauti, kad jis sugalvotų ką nors savo? Ne. Mums iš pat pradžių nustatytos ribos, kuriose ir veikiame.
Taigi, kūrimo tikslas – pasiekti Kūrėjo pakopą, kitais žodžiais tariant, tapti žmogumi (Adam), panašiu į Kūrėją. Bet iš pradžių mes turime šito panorėti. Nes kitaip mes – tai ne mes, ir kūrinio nėra.
Kūrėjas sukūrė ypatingą kūrinį – „žmogų“, turintį visiškai neteisingą norą. Tačiau jam suteiktos visos reikalingos priemonės, visos vidinės ir išorinės sąlygos, kad galėtų nustatyti teisingą norą, jį išauginti, suformuoti, sulipdyti, apibrėžti viduje, suteikdamas jam teisingą formą. Šis noras nukreiptas į galutinę būseną, į galutinį užpildymą, į aukščiausią statusą – o kitaip sakant, į Kūrėją.
„Kūrėjas“ – tai davimo ir meilės savybė, o žmogus nuo pat pradžių visiškai Jam priešingas, nes gauna ir yra savimyla. Tačiau žmogui duota galimybė virš savęs suformuoti meilę artimui. Padedami aplinkos formuojame teisingą požiūrį, siekiame meilės, reikalaujame taisančios jėgos ir įgyjame davimo artimui jėgą.
Iš pradžių įgyvendiname principą: „nedaryk kitam to, ko nekenti pats“, − taip žmogus tampa neutralus, pakyla virš egoizmo ir įgyja Binos, davimo savybę. O po to šią savybę realizuojame gavimo noru – mėgaujamės duodami, dirbame su artimo noru, kad jį užpildytume. Užuot išnaudojęs artimą, išnaudoju save jo malonumui – ir tai visiškai priešinga tam, ką įsivaizdavau anksčiau.
Taip mes ir tampame panašūs į Kūrėją.

Iš 2011 m.gegužės 6 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besiplečianti Begalybė

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Panorėkite – ir išgirsite!

Komentarų nėra